Troškūnų–Dabužių miškai

(Nukreipta iš puslapio Troškūnų-Dabužių miškai)

55°33′53″ š. pl. 24°50′23″ r. ilg. / 55.56472°š. pl. 24.83972°r. ilg. / 55.56472; 24.83972

Troškūnų-Dabužių miškai – miškų masyvas Rytų Lietuvoje, Anykščių rajone, 1 km į pietus nuo Troškūnų. Apima ~69 km² ir priklauso Anykščių miškų urėdijai (Troškūnų, Juostininkų girininkijos).

Masyvą sudaro 13 miškų: Troškūnų, Juostininkų, Janušavos, Dabužių, Vėžio, Butleriškio, Dievulio, Žerkiškių, Repšėnų, Tumėjos, Kernagiškių, Žabališkių. Šiaurinė miško dalis patenka į Nevėžio baseiną, čia prasideda pats Nevėžis, teka Juosta su intaku Užlupiu. Pietinis pakraštys, kuriuo teka Pienios intakas Nevėžė, priklauso Šventosios baseinui. Rytuose telkšo nedideli Paežerių ir Mažvilkos ežerai, plyti Paraisčių durpynas.

Po trečdalį miško medynų sudaro beržynai ir eglynai, 17 % – pušynai, 12 % – drebulynai, 4 % – juodalksnynai, 3 % – baltalksnynai, likusią dalį sudaro ąžuolynai ir uosynai. Dauguma (42 %) medynų pusamžiai, jaunuolynai užima 19 %, pribręstantys medynai – 23 %, brandūs – 16 %. Vidurinis medynų amžius – 53 metai.

Miško reljefas lygus, dirva pelkėta. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai ir priemoliai, tarpinio ir aukštutinio tipo durpžemiai.

Troškūnų-Dabužių miškuose sutinkamos stirnos, briedžiai, lapės, elniai, kiškiai, šernai, kiaunės, barsukai, usūriniai šunys, berbrai, voverės, ondatros, lūšys, įvairūs paukščiai (jerubės, slankos, juodieji gandrai, suopiai).

Mišku tekanti Juostos atkarpa įtraukta į Juostos hidrologinį draustinį. Janušavos miške (98 kvartale) stūkso Barboros akmuo (archeologinis paminklas)[1]. Rytuose mišką kerta Panevėžio–Švenčionėlių geležinkelis. Miške yra šie kaimai: Nevėžninkai, Nevėžka, Žalioji, Varšauka, Užubaliai, Kirmėliukai, Rezgys, Kernagiškiai, Vagilka, Mašinka.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Troškūnų–Dabužių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 346-347