Triodas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Triodas – elektroninė lempa, sudaryta iš trijų elektrodų: katodo, anodo ir tinklelio. Tinklelis – vielinė spiralė arba tinklas, skiriantis anodą nuo katodo, bet jų neliečiantis. Juos gaubia metalinis cilindro formos anodas.
Istorija ir panaudojimas redaguoti
Triodą 1906 m. išrado Jungtinių Amerikos Valstijų išradėjas Li de Forestas. Iš pat pradžių šis prietaisas buvo naudojamas kaip stiprinimo lempa, tačiau 1913 m. vokiečių mokslininkas A. Meisneris triodą panaudojo kaip generatorinę lempą savo elektrinių virpesių generatoriuje.
Konstrukcija redaguoti
Visi triodai turi karštą katodo elektrodą, kurį šildo kaitinimo siūlelis (jis paleidžia elektronus) ir platų metalinį elektrodą, prie kurio elektronai yra traukiami. Taip pat triodai turi tinklelį tarp elektrodų, sudarytą iš laidų ekrano, taip kontroliuojama srovė. Šios dalys yra hermetiškai sudėtos stikliniame inde, kuriame nėra jokio oro. Kadangi kaitinimo siūlelis turi ribotą gyvenimo laiką, tai jis yra padarytas iš pakeičiamos dalies, elektrodai yra pritvirtinti prie terminalinių smeigtukų, kurie įsistato į lizdą. Triodo veikimo laikas yra apie 2.000 valandų mažiems vamzdžiams, o galingiems apie 10.000 valandų.
Veikimo principas redaguoti
Veikimo principas panašus į diodo. Jeigu anodas yra teigiamas, elektronai, išspinduliuoti iš katodo, juda link anodo, taip sukurdami srovę, priešingu atveju, srovė neteka. Tinklelis veikia tarsi vartai: teigiamai įkrautas tinklelis, traukia katodo elektronus, taip sustiprindamas srovę. Neigiamai įkrautas, jis sukuria barjerą, kuris stabdo elektronų judėjimą iš katodo į anodą. Todėl triodas gali būti naudojamas ne tik kaip stiprinimo lempa, tačiau ir kaip jungiklis (praleidžiantis srovę tuomet, kaip tinklelis nėra neigiamai įkrautas).
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |