Trinitoriai

Trinitoriai arba Švenčiausiosios Trejybės ir belaisvių ordinas (lot. Ordo Sanctissimae Trinitatis et Captivorum) – XII a. pab. šalia Paryžiaus įkurtas elgetaujantis katalikiškas vyrų vienuolių ordinas. Ordino reguloje pabrėžiamas pasišventimas Švč. Trejybei.

Trinitorių vėliava
Jėzaus Kristaus mozaika, kurią trinitoriai naudoja kaip ordino emblemą.

Popiežiškieji dokumentai ordino įkūrėju įvardina brolį Joną. Ordino tradicija šį asmenį sieja su šv. Jonu Matiečiu, kurio diena švenčiama gruodžio 17 dieną. Pradinė ordino misija buvo išpirkti krikščionis iš musulmonų nelaisvės, į kurią jie patekdavo per Kryžiaus karus ar būdavo pagrobti Viduržemio jūros piratų.[1]

Lietuvoje pirmasis basųjų trinitorių vienuolynas įkurtas ATR laikais, 1685 m. Antakalnyje, Vilniuje. 1693 metais įkurdinti Vilniaus Išganytojo bažnyčioje. XVII a. ATR buvo sudaryta Šv. Joakimo provincija, kuriai XVIII amžiuje priklausė 33 trinitorių vienuolynai, iš jų 9 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1700–1832 m. veikė Trinapolyje (Vilnius) ir 1791–1827 m. Jonavoje. Po sukilimo 1864 m. trinitorių vienuolynai carinės valdžios uždaryti, provincija panaikinta.[2] Nuo to laiko Lietuvoje neatsikūrė.

Ordiną įkūrė šv. Jonas Matietis po to, kai apie 1193 m. patyrė regėjimą, kuriame matė Kristų su dviem belaisviais.[3]Popiežius Inocentas III patvirtino ordino teises 1198 m. gruodžio 17 d. savo laiške Operante divine dispositionis clementia,.[1] Iškart po popiežiaus patvirtinimo prie ordino pavadinimo pridėtas žodis apie belaisvius, pasivadinant Švč. Trejybės ir belaisvių ordinu. Be krikščionių belaisvių išpirkos trinitoriai taip pat darbavosi patarnaudami žmonėms vietinėse bendruomenėse, slaugydami ligonius ir besirūpindami vargšų globa, bažnyčių statyba, švietimu, vėliau — ir evangelizacija.[1]

Trinitorių šeimaKeisti

Šiuolaikinių trinitorių šeimą sudaro kunigai, broliai, moterys (klauzūroje gyvenančios vienuolės ir praktikuojančios seserys) ir įžadus davę pasauliečiai. Trinitorių šeimos nariai: trinitoriai broliai, trinitorės kontempliuojančios seserys, Valencijos seserys trinitorės, Romos, Valencijos, Madrido, Maljorkos ir Sevilijos seserys trinitorės, švč. Trejybės oblatai ir kiti pasauliečiai trinitoriai.[4] Skiriamasis bruožas — iš raudonų ir mėlynų juostų sudarytas kryžius. Simbolio ištakos siekia ordino įkūrimo laikus. Trinitoriai įsikūrę Europoje, Amerikos žemyne, Afrikoje, Indijoje, Pietų Korėjoje ir Filipinuose. 2010 m. duomenimis, veikia 102 vienuolynai, yra 612 narių, iš jų 401 kunigas. Aukščiausiasis vadovas – kapitulos renkamas ministras.

Trinitoriai pasižada nesiekti paaukštinimo bažnyčios hierarchihoje, tačiau sulaukus pasiūlymo dėl paaukštinimo leidžiama jį priimti.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 „About the Trinitarians: Our Roots (anglų k.)“. www.trinitarians.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 15 d. 
  2. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  3. Henry Charles Lea, 2002, A History of Auricular Confession and Indulgences in the Latin Church, Adamant Media Corp. ISBN 1-4021-6108-5 page 497
  4. „Welcome into the Home Page of Trinitari.org (anglų k.)“. www.trinitari.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 15 d. 

NuorodosKeisti