Treigių piliakalnis
Treigių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Šilalės rajonas | ||
Seniūnija | Laukuvos seniūnija | ||
Aukštis | 12-14 m | ||
Plotas | 15x14 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Registro Nr. | AR1049 / 23924, 23925, 3329 / A747KP |
Treigių piliakalnis, dar vadinamas Eržinkalniu, Kaštaunalių, Sarviečių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23925) Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Laukuvos seniūnija. Pasiekiamas keliu Laukuva – Treigiai, yra prieš Treigius, pasukus prieš kanalizuotą upelį į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, už 200 m.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos intaku Virkule. Aikštelė beveik apvali, 15x14 m dydžio, žemėjanti į šiaurės rytus. Ją iš pietryčių, pietvakarių ir šiaurės vakarų juosia pylimas, kuris aukščiausias pietvakariniame gale – 3 m aukščio ir 14 m pločio. Jo išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 120 m ilgio, 3 m aukščio, 16 m pločio lanko formos pylimas. Pirmojo pylimo šiauriniame gale yra senojo įvažiavimo liekanos - 3 m pločio tarpas. Šlaitai statūs, 12-14 m aukščio.[1]
Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais po kirtimo. Pietvakariniame šlaite įrengti laiptai.
Pietvakarinėje ir pietrytinėje papėdėse, 4,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra Sargute vadinama kalva. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 74900 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Skroblio piliakalnis 24 km | Lopaičių piliakalnis 15 km Šiuraičių II piliakalnis 8 km |
Burbiškių piliakalnis 7 km | |||||||||
Norgėlų piliakalnis 28 km |
|
Medvėgalis 12 km Bilionių piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Gūvainių piliakalnis 15 km Pavėžio piliakalnis 13 km |
Rubaičių piliakalnis 6 km Leviškių piliakalnis 10 km |
Padievyčio piliakalnis 4,5 km Vedrių piliakalnis 14 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. p. 169–170 (Nr. 755)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.177
- Kosarzewskis A. 1923. Keli tautotyros mažmožiai iš kun. A. Kosarzewskio rinkinio // Tauta ir žodis. Kaunas. T. I, p. 109.
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 27, 38, 42, 69.
- Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928, p. 27, 39, 43, 71.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 143.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, 152 (Kaštaunaliai), 230 (Sarvyčiai), 250 (Treigiai).