Transneptūninis objektas
Transneptūninis objektas (trumpinamas TNO)[1] – bet kokia mažoji Saulės sistemos planeta, judanti orbita aplink Saulę didesniu nei Neptūno atstumu, apie 30,1 astronominių vienetų atstumu.
Įprastai TNO skirstomi į dvi grupes: Koiperio juostos ir Išsklaidyto disko objektus. Iki 2023 m. buvo atrasta apie 3 000 TNO, tačiau spėjama, kad jų skaičius yra žymiai didesnis.[2][3]
Pirmasis atrastas TNO buvo Plutonas 1930 m. Antrasis TNO (Albionas) buvo atrastas tik 1992 m. Masyviausias šiuo metu žinomas TNO yra Eridė, atrasta 2005 m. sausio 5 d.[4] Toliau pagal masę yra Plutonas, Haumėja, Makemakė ir Gongongas. Aplink TNO objektus atrasta dar apie 80 palydovų. 2018 m. atrastas iki šiol tolimiausias TNO objektas – 2018 VG18. Šis objektas yra apie 120 AV atstumu nuo Saulės. Jo viena orbita aplink Saulę užtrunka apie 738 metus.[5]
TNO skiriasi savo spalva ir yra pilkai mėlynos arba ryškiai raudonos spalvos. Manoma, kad TNO objektus sudaro uolienų, amorfinės anglies ir lakiųjų ledų, tokių kaip vanduo ir metanas, mišiniai, padengti tolinais ir kitais organiniais junginiais.
Dvylika mažųjų planetų esančių TNO sąraše, kurių pusiau pagrindinė ašis yra didesnė nei 150 astronominių vienetų, o perihelis didesnis nei 30 astronominių vienetų, vadinamos ekstremaliaisiais transneptūniniais objektais.
2018 m. NASA paskelbė planus sukurti zondą, kuris anksčiausiai nuo 2030 m. galėtų praskristi pro TNO nykštukinę planetą 50000 Kvavarą.[6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Transneptunian object 1994 TG2“.
- ↑ How many trans-Neptunian objects do we have?
- ↑ List Of Transneptunian Objects
- ↑ Eris. Solarsystem.nasa.gov. Nuoroda tikrinta 2022-01-05.
- ↑ „DISCOVERY OF THE MOST DISTANT SOLAR SYSTEM OBJECT EVER OBSERVED“.
- ↑ Bradnt, P.C.; et al. „The Interstellar Probe Mission (Graphic Poster)“ (PDF). hou.usra.edu. Nuoroda tikrinta 2019-10-13.
