Atverti pagrindinį meniu

Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių. Pagrindinė transliatyvo reikšmė yra būklės arba kokybės pokytis ('pavirsti X' arba 'pakitus tapti X'), tačiau dažnai turi ir kitų, su būklės pokyčiu nesusijusių reikšmių.

Suomių kalboje sudaromas prie silpnosios vardažodžio šaknies pridedant priesagą -ksi, daugiskaitoje prieš šią priesagą eina daugiskaitos žymuo -i-. Vartojamas kaip tarinio (predikatinės) aplinkybės.

  • pitkä 'ilgas', venyi pitkäksi 'pasidarė ilgas', 'nusidriekė'
  • englanti 'anglų kalba', englanniksi 'angliškai (kalbėti, rašyti ir pan.)'
  • pentu 'šuniukas (jauniklis)', Se on pennuksi iso 'Kaip šuniukas jis didelis'
  • musta aukko 'juodoji skylė', (muuttui) mustaksi aukoksi '(pavirto) juodąja skyle'
  • kello kuusi 'šešios valandos', kello kuudeksi 'šeštą valandą'

Estų kalbos pavyzdžiai:

  • pikk 'ilgas', venis pikaks 'pasidarė ilgas', 'nusidriekė'
  • must auk 'juodoji skylė', (muutus/muundus) mustaks auguks '(pavirto) juodąja skyle'
  • kell kuus 'šešios valandos', kella kuueks 'šeštą valandą'

Vengrų kalboje transliatyvo priesaga po balsių yra -vá / -vé; po priebalsių ji asimiliuojama:

  • só 'druska', Lót felesége sóvá változott 'Loto žmona virto druska.'
  • fiú 'berniukas; sūnus', fiává fogad 'įsūnyti'
  • bolond 'kvailys', Bolonddá tett engem 'Jis mane apkvailino.'