Transakcinė analizė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Transakcinė analizė – grupinės ir individualios psichoterapijos kryptis, kurią sukūrė JAV mokslininkas Erikas Bernas. Angliškoje literatūroje priimta trumpinti TA.

Tėvo – vaiko – suaugusio modelis

redaguoti

TA teigia, kad žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys: tėvas, vaikas ir suaugęs.

Vaikas (V)
atsiranda tik žmogui gimus. Vaikas pažįsta pasaulį žaisdamas. Jis užtikrina emocinį ryšį su aplinka. Vaikas gali būti linksmas, jis moka mylėti.
Tėvas (T)
– kuriamas aplinkinių. Jis kaupia instrukcijas, gaunamas iš labiau patyrusių globėjų. Jis gali būti piktas.
Suaugęs (S)
– logiškai mąstanti būtybė. Jis neturi jokių emocijų.

„Vaikas“ naujagimyje ieško mamos. Mama užtikrina jo saugumą. Išmokęs vaikščioti jis patenka į pavojų pilną pasaulį. Loginio mąstymo sistema („suaugęs“) kuriasi nuo gimimo, tačiau pirmaisiais gyvenimo metais žmogus dar nėra sukaupęs pakankamai patirties ir loginio mąstymo sugebėjimų, kad galėtų pats savimi pasirūpinti. Jam tenka pasikliauti labiau patyrusių vyresniųjų patarimais. Atsiranda „tėvas“, kuris kaupia iš tėvų ir kitų globėjų išgirstas instrukcijas.

Kai „suaugęs“ žmoguje sukaupia pakankamai informacijos ir patirties, jis galėtų perimti valdymą, tačiau „tėvas“ kartais sugrįžta. Tai gali įvykti kritinėje situacijoje, kai „suaugęs“ nežino ką daryti. Kai žmogaus sąmonėje aktyvus „tėvas“, tada jo kalboje dažnai galima išgirsti kategoriškų teiginių, pavyzdžiui: „niekam negalima daryti to ir to“. Kitose suaugusio žmogaus gyvenimo situacijose pasireiškia „vaikas“ jame. Galim priskirti vaikui tokius žodžius: „Einu. Kas bus - tas bus.“.

Žmonių bendravimas

redaguoti

TA teigia, kad dviem žmonėms bendraujant kiekviename iš jų veikia vienas iš trijų komponentų. Be to, jis kreipiasi į kito asmens tam tikrą komponentą. Įvairūs žmonių santykiai - tai vieno žmogaus „tėvo“, „vaiko“ arba „suaugusio“ bendravimas su kito žmogaus „tėvu“, „vaiku“ arba „suaugusiu“. Tokie santykiai žymimi abiejų bendraujančių asmenybės komponentų pirmosiomis raidėmis T, V, S. Jei asmuo kreipiasi į kitą asmenį kviesdamas pažaisti (ne būtinai vaikiškus žaidimus), tada vaikas kreipiasi į vaiką (V-V). „Tėvas“ bara „vaiką“ (T-V). Tėvas kreipiasi į tėvą jei kritikuodamas tikisi pritarimo (T-T). Dalykiškas bendravimas - abu „suaugę“ (S-S). „Vaikas“ „tėvui“ prisipažįsta nusižengęs (V-T).

Konfliktai

redaguoti

TA teigia, kad konfliktai kyla, jei atsako ne ta asmenybės dalis ir ne tai asmenybės daliai.