Traidžiūnai

Traidžiūnai
[[Vaizdas:|270px]]

Traidžiūnai
Koordinatės 55°41′53″š. pl. 25°40′19″r. ilg. / 55.698°š. pl. 25.672°r. ilg. / 55.698; 25.672 (Traidžiūnai)Koordinatės: 55°41′53″š. pl. 25°40′19″r. ilg. / 55.698°š. pl. 25.672°r. ilg. / 55.698; 25.672 (Traidžiūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Užpalių seniūnija
Gyventojų (2011) 5
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Traidžiū́nai

Traidžiūnai – kaimas Utenos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Užpalių, Šventosios upės dešiniajame krante.

IstorijaKeisti

Kaimas pradedamas minėti nuo 1663 m. Užpalių dvaro inventoriuje. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuje (psl.54) rašoma, kad Traidžiūnuose (Treydziuny) su Snukelių viensėdžiu buvo 12 šeimų, kurios Užpalių dvarui mokėjo duoklę grašiais, atitinkamai nuo turėto žemės ploto.

Pagrindinė kaimo „ulyčia“ tesėsi dešiniuoju Šventosios upės krantų apie 1,5 kilometro iki Žaibiškių miško, o dirbama žemė pietinėje pusėje ant kalvų. Vienkiemiais išsiskirstė 1922 m., tuomet buvo 18 žemvaldžių ir 101 ha žemės. Yra senos nelaidojamos kapinaitės, aptvertos akmenine tvora. Kaimo kapinėse palaidotas kalbininko Kazimiero Būgos brolis Juozapas Būga (1888–1952) iš Pažiegės kaimo, gyvenęs Traidžiūnų kaime, besislapstant nuo tremties į Sibirą.

Slopinant 1863 m. sukilimą, iš kaimo į Saratovo gubernijos stepes ištrėmė Izidoriaus Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio šeimas. Jų sodybose apgyvendino po dvi stačiatikių–unitų šeimas. Tremtinio Mataušo Masiulio sūnus Jonas (1870 m. Čiornaja Padinoje – 1941 m. Panevėžyje), agronomas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
149 91 67 43 39 14 9 5


Iš Traidžiūnų kaimo kilę: provizorius Antanas Indrašius (1885–1950 Sibire), Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Indrašius (1900–1965 Radviliškyje). Savanorio sūnus Stasys Indrašius (g. 1927 m.) buvo partizanų rėmėjas ir ryšininkas (slapyv. Drąsutis), biologijos mokslų daktaras Jonas Galvydis (gim.1936), nužudyto Juozo Galvydžio sūnus.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Balys Juodzevičius „Akistata su mirtimi“, Utena, 2012, psl. 155, 156, 157, 169, 220,