Tragakantas
| Tragakantas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | 9000-65-1 |
| EINECS | 232-552-5 |
| Molinė masė | ≈ 840 000 g mol−1 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi polisacharidai | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Tragakantas (angl. tragacanth, iš gr. tragos 'ožys' + gr. akantha 'spyglys, dyglys'), E413 – natūralūs lipai, gaunami iš Viduriniuose Rytuose augančių kai kurių pupinių šeimos kulkšnių genties augalų išdžiūvusių syvų, besisunkiančių iš kamienų ar šakų plyšių ar įpjovimų. Šie augalai – kaučiukinė kulkšnė (Astragalus gummifer), A. adscendens, trumpataurė kulkšnė (A. brachycalyx),[1][2] ir A. tragacanthus.
Tragakantas kartais dar vadinamas Širazo lipais (angl. shiraz gum), pagal Širazo miestą Irane. Iranas žinomas kaip didžiausias aukščiausios kokybės tragakanto gamintojas.
Tragakanto lipai yra klampus, bekvapis, beskonis vandenyje tirpus polisacharidų mišinys, gaunamas iš išdžiovintų augalo syvų. Tekėdami syvai sustingsta juostomis ar dribsniais, kuriuos galima sumalti į miltelius. Tokie milteliai, sugerdami vandenį, sudaro gelį.
Panaudojimas redaguoti
Lipai naudojami:
- augalinio rauginimo odų paviršių blizginime, jų kraštų glotninime,
- tekstilėje kaip standiklis,
- dailėje kaip tradicinis pastelės kreidelių rišiklis,[3]
- smilkalų gamyboje kaip rišiklis, surišantis žolelių miltelius.[4][5]
- cigarų gamyboje kaip klijai, kuriais priklijuojamas susukto cigaro likęs laisvas lapo kraštas.[6]
- medicinoje kaip nudegimų tepalas (gleivių pavidale),
- farmacijos ir maisto pramonėje kaip emulsiklis, tirštiklis, stabilizatorius ir tekstūros priedas,
- Iš tragakanto lipų daro tyrę, kuri naudojama cukriniams skulptūriniams dirbiniams gaminti. Pvz., taip daromos cukrinės gėlės ant vielų, kuriais puošiami tortai. Taip padaryta masė sustingusi būna trapi, gerai dažosi, iš jos galima suformuoti smulkias detales.
Tragakante yra alkaloido, dėl kurio tragakantas istoriškai buvo naudojamas kaip vaistas nuo kosulio ir viduriavimo. Saudo Arabijoje hidratuoto tragakanto ir dygliuotojo zizifo miltelių mišinys naudojamas kaip natūralus plaukų šampūnas.
Tragakantas rečiau naudojamas gamyboje negu gumiarabikas ar pupenių lipai. Didžiausia to priežastis yra kilmės vieta. Tragakantas gaunamas Vidurio Rytų šalyse, kurių prekybiniai ryšiai su šalimis vartotojomis menki. Vakarų šalyse komercinis tragakantą teikiančių kulkšnių auginimas pasirodė ekonomiškai neapsimokąs, kadangi tragakantą galima pakeisti kitais lipais.
Nuorodos redaguoti
- ↑ http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Astragalus+adscendens
- ↑ "Astragalus brachycalyx Fisch. Archyvuota kopija 2004-11-18 iš Wayback Machine projekto.". Germplasm Resources Information Network (GRIN) online database.
- ↑ Mayer, Ralph (1991) [1940]. The Artist's Handbook of Materials and Techniques (5th leid.). Viking. p. 427. ISBN 0-670-83701-6. „chief use among artists' materials is as a binder for pastel and chalk crayons“
- ↑ Cunningham, Scott (1989). The Complete Book of Incense, Oils, and Brews. Llewellyn Publications. pp. 49–50. ISBN 978-0-87542-128-5.
- ↑ Cunningham, Scott (1989). The Complete Book of Incense, Oils, and Brews. Woodbury, MN: Llewellyn Publications. pp. 49. ISBN 978-0-87542-128-5.
- ↑ Gage, Tad (2007). The Complete Idiot's Guide to Cigars (2nd leid.). Alpha. p. 133. ISBN 978-1-59257-591-6.