Atverti pagrindinį meniu
Trąšų maišai

Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos dirvožemio struktūrą.

Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes: organines, mineralines ir bakterines.

IstorijaKeisti

Trąšų gamyba LietuvojeKeisti

Pirmoji Lietuvoje trąšų gamykla „Artojas“, buvo Klaipėdoje, veiklą pradėjusi 1928 m. Gamino sieros rūgštį ir superfosfatą. Gamyklos apimtis buvo 50 tūkst. tonų superfosfato per metus. „Artojas“ savo veiklą sustabdė 1951 m.

Lietuva, būdama Tarybų Sąjungos nare, buvo įtraukta į chemizavimo programą. 1959 m. pradėtas statyti Kėdainių chemijos kombinatas,[1] kuris po privatizacijos 1996 m. spalio 30 d. buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę „Lifosa“.

Organinės trąšosKeisti

Tai augalų maisto elementai, kurie yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia dirvos mikroorganizmai jas turi suskaidyti. Skaidymo metu vyksta:

  • mineralizacija – iš skylančių organinių junginių išsiskiria paprasti, augalų įsisavinami mineraliniai junginiai.
  • puvenų susidarymas – susidarančios puvenos (humusas) dėl didelio hidrofiliškumo didina dirvožemio vandens imlumą (dirvožemis ilgiau išlaiko drėgmę) ir dirvožemio gebą sulaikyti mineralinius jonus (šie neišplaunami iš dirvos ir ilgiau lieka prieinami augalams).

Organinių trąšų rūšys:

Mineralinės trąšosKeisti

Gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines (pagrindines) ir mikroelementines.

Makroelementinės (pagrindinės) – tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N – azotas, P – fosforas, K – kalis. Makroelementinių trąšų grupės:

Mikroelementinės trąšos – jų augalams reikia mažai, bet be jų augalai negali normaliai vystytis.

Bakterinės trąšos (bakteriniai preparatai)Keisti

Tai išauginta bakterijų masė (sporos), reikalinga naudingai mikroflorai dirvoje sudaryti, pvz., nitraginas.

TrąšosKeisti

LiteratūraKeisti

  • Alfredas Martynas Sviklas, Rasa Paleckienė, Rasa Šlinkšienė. Fosforo trąšos . Kaunas: Technologija, 2006, 15 p. ISBN 9955-25-036-4.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Lifosa - istorija“. „Lifosa“. Suarchyvuota nuo originalo 2015-02-13. Nuoroda tikrinta 2015-02-14. 


 

Vikiteka