Tongos istorija

Tongos karalystės istorija apima laikotarpį nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. iki dabartinių laikų. Šios karalystės išskirtinis bruožas – ji vienintelė iš Okeanijos šalių nebuvo praradusi savivaldos.

Istorija

Pirmieji gyventojai

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Šios kultūros žmonės gyveno aplinkinėse Tongos, Samojos ir Fidžio salose apie 1000 metų, kol atrado Markizo, Taičio ir greičiausiai visas kitas Ramiojo vandenyno salas, kurias apgyvendino. Seniausi archeologiniai radiniai (Lapita keramika) datuojama 2800–2750 m. pr. m. e.(seniausi Polinezijoje), todėl Tonga laikytina viena iš Polinezijos kultūros židinių. Nuo seniausių laikų buvo auginamos kiaulės, vištos, prijaukinti šunys.

Iš seniausių laikų išlikę monumentinaiai senųjų kultūrų megalitiniai statiniai – Ha’amonga (Trilitonas) ir Langi. Trilitonas – masyvus 5 m aukščio trijų koralinės kilmės akmenų statinys (kiekvienas sveria po 40 t), Langi – terasinis 2-3 pakopų senųjų monarchų kapinynas.

Tongos imperija

Iki X a. Tongos salynas buvo buferinė zona tarp dviejų ankstyvųjų valstybių Polinezijoje – Tui Manua (dab. Samoa) ir Tui Pulota (dab. Fidžis). Vėliau čia susiformavo vietos valdovai, tituluojami Tui Tonga (Tu’i Tonga).

XII–XIII a. Tongos ekspansijos metu Tongos valdovas Tu’i Tonga buvo plačiai žinomas Okeanijoje – nuo Niujės iki Saliamono salų. Tongos imperija kontroliavo ir dalį Fidžio salų. Imperijos pagrindas buvo stiprus laivynas: tongiečiai turėjo laivus, kurie talpindavo iki 150 karių, kas leido jiems įgyti hegemoniją milžiniškame Ramiojo vandenyno plote.

Nuo XIII a. II pusės iperija silpo, XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai. Vidaus reformos ir besivystanti visuomenė nulėmė dviejų naujų, paralelių dinastijų įsiviešpatavimą. Tui Tonga liko daugiau religinė ir dvasinė valdžia, tuo tarpu XVI a. įkurta Tui Haatakalaua ir XVII a. įkurta Tui Kanokupolu perėmė pasaulietinę.

Pirmieji europiečiai

Europiečiai salas atrado 1616 (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire, prie Niuatoputapu salos). Daugiau žinių apie salas atsirado po Džeimso Kuko 1773, 1774 ir 1777, Londono misionierių 1797 bei metodisto Valterio Laurėjaus (Walter Lawrey) 1822 ekspedicijų.

Suvienijimas

1799 m. Imperijoje kilo pilietiniai karai, kol galiausiai Tongą į karalystę 1845 suvienijo (nutraukė vidaus karus) jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa'ahau (pilnas vardas – Siaosi Taufa’ahau Tupou Maeakafaua). Po dėdės mirties jis tapo 19-uoju Tui Kanokupolu (taip vadinamas Tupou rūmų valdovas), panaikino abi kitas dinastines linijas ir pradėjo šalies modernizavimą.

Taufaahau 1862 m. panaikino baudžiavą (vergovę). Pagal krikščioniškas tradicijas pasivadino karaliumi Jurgiu I (George Tupou I). 1875, padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija, išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas.

XX a. istorija

1900 gegužės 18 Tonga pasirašė draugystės sutartį su Britanija mainais už tai, kad britai padėjo karaliui vidaus kovose (Tonga tapo britų protektoratu). Ši sutartis galiojo iki 1970 birželio 4. Nuo 1970 – Britų Sandraugos, nuo 1999 – JT narė.

Tongos monarchų sąrašas

Tongos monarchų sąrašas po Tongos suvienijimo 1875 lapkričio 4:

1. Karalius Jurgis Tupou I (1875–1893)
2. Karalius Jurgis Tupou II (1893–1918)
3. Karalienė Salotė Tupou III (1918–1965)
4. Karalius Taufahau Tupou IV (1965-2006)
5. Karalius Taufahau Tupou V (2006-2012)
6. Karalius Tupou VI (2012-dabar)