Tomislavgradas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tomislavgradas (bosn. Tomislavgrad, serb. Томиславград, prieš tai – Duvno) – miestas ir savivaldybė vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje, Dešimtajame kantone. 38 km nuo Livno, 88 km nuo Mostaro, 162 km nuo Sarajevo, 161 km nuo Bania Lukos, 91 km nuo Splito. Miesto pavadinimas reiškia 'Tomislavo miestas'. Iki 1928 m. buvo žinimas kaip Duvno. 2013 m. duomenimis, mieste gyveno 5 760 gyventojai, savivaldybės teritorijoje 33 032 žmonės.

Tomislavgradas bosn. Tomislavgrad, serb. Томиславград



Tomislavgradas 43°43′0″ š. pl. 17°14′0″ r. ilg. / 43.71667°š. pl. 17.23333°r. ilg. / 43.71667; 17.23333 (Tomislavgradas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Bosnija ir Hercegovina
Autonomija	Bosnijos ir Hercegovinos federacija
Kantonas	Dešimtasis kantonas

Savivaldybės prezidentas	Ivan Vukadin

Gyventojų (2013 m.)	5 760
Plotas	9,25 km²
Tankumas (2013 m.)	623 žm./km²

Pašto kodas	80 240
Vikiteka	Tomislavgradas

Istorija redaguoti

VII a. šioje vietovėje apsigyveno kroatai, o vietovė buvo pervadinta į Županjacą. Pasak kronikų, šiose vietovėse kunigaikštis Budimiras priėmė popiežiaus Stepono II ir Bizantijos imperatoriaus Konstantino V pasiuntinius. Manoma, kad 925 m. čia buvo karūnuotas karalius Tomislavas.

Duvno laukas su Županjaco miestu buvo Kroatijos karalių žinioje iki XIII amžiaus antrosios pusės, kai atiteko didikų Šubičių šeimai.

Iki 1320 m. Duvnas buvo Kroatijos Karalystės dalis, kai Bosnijos banas Steponas II atėmė žemę iš Šubicų ir įtraukė ją į Bosnijos banatą. Duvnas kartu su Livno ir Glamočiu tapo Vakarų regionų dalimi, Bosnijos Banato provincija. Tačiau Vakarų regionų gyventojai nesitapatino su Bosnijos karalyste. Po to, kai karalius Tvrtko 1357 m. atidavė Zachlumijos teritoriją į vakarus nuo Neretvos upės Vengrijos ir Kroatijos karaliui Liudvikui I, Duvnas tapo pietvakarine jo karalystės dalimi Kroatijos karalystės link. Vėlesniais metais dėl šio pasienio regiono kildavo ginčai. 1404 m. karalius Ostoja atidavė Duvną ir Glamočių valdyti kunigaikščiui Klešičiui. Apie 1444 m. Duvnas tapo Šventosios Savos kunigaikštystės kunigaikščio Stjepan Vukčić Kosača nuosavybe. Kitados šis asmuo buvo vienas galingiausių ir įtakingiausių Bosnijos ponų.

1477 m. Duvną užkariavo osmanai, įkūrę Duvno nahiją ir įtraukę ją į Hercegovinos sandžaką. Ji tapo Fočos Kadiluko dalimi.

Duvnas liko Osmanų valdžioje iki 1878 m., kai Austrija ir Vengrija okupavo Bosniją ir Hercegoviną.