Thomas Tallis

Tomas Talis (angl. Thomas Tallis, kiti pavardės variantai: Tallys, Talles; apie 1505 m. − 1585 m. lapkričio 20 arba 23 d.) – XVI a. anglų renesanso kompozitorius.

Biografija redaguoti

Tomas Talis gimė pirmajame XVI a. dešimtmetyje, tikriausiai Kente. Pirmąkart paminėtas 1530-31 m. benediktinų Dauverio vienuolyno knygose gaunantis užmokestį už vargonininko darbą. Gali būti, kad Talis buvo susijęs su gretimo Kenterberio benediktinų bažnyčios choru. Jo sukurtos mišios „Missa salve intemerata“ datuojamos apie 1530 m. 1535 m. benediktinų vienuolyno Dauverio atšaka buvo uždaryta. 1537−1538 m. Talis minimas Londono Švč. Marijos ant Kalvos bažnyčioje. Nežinoma, ar jis ten dainavo, ar grojo vargonais. 1538 m. Tomas Talis persikėlė į Voltemo abatiją Esekse. 1540 m. ir ši abatija buvo panaikinta, Talis grįžo į Kentą, įsidarbino Kenterberio katedroje, kur galėjo dirbti su berniukų ir vyrų chorais. Iš pradžių dainavo. 1543 m. jis pradėjo dainuoti Karališkoje koplyčioje Londone. 1544 m. dokumentuotas koplyčios dainininkų sudėtyje. Gali būti, kad šią vietą jam parūpino Kenterberio arkivyskupas. Tomas Talis nebe paliko Karališkosios koplyčios iki gyvenimo galo. Neabejotinai ten dirbo ir vargonininku, nors pirmąkart šiose pareigybėse minimas tik 1570 m. Jo paslaugomis naudojosi valdovai Henrikas VIII, Edvardas VI, Marija I Tiudor ir Elžbieta I. Gali būti, kad Talis užsiėmė ir mokytojo veikla. Visą šį laiką Talis kūrė muziką, taikė polifonijos taisykles karališkosios koplyčios giedotojų chorams.

1552 m. Talis vedė moterį, vardu Joaną. Nežinomi poros vaikai. Joana pergyveno Talį ketveriais metais. 1557 m. jam, kartu su berniukų choro vadovu Richard Bower, karalienė Marija perleido karališkosios sodybos Kente gaunamas pajamas, kas bendrai sudarė nemenką 91 svaro ir 12 šilingų kasmetinę sumą.^[1] 1572 m. prie karališkosios koplyčios prisijungė talentingiausiu Anglijos kompozitoriumi įvardijamas Viljamas Berdas. Dėl infliacijos Talis su Berdu 1573 m. kreipėsi į Elžbietą I dėl pajamų padidinimo. Abiem kompozitoriams 1575 m. Elžbieta I suteikė išimtinę teisę Anglijoje publikuoti ir spausdinti muziką. Tai padėjo vietiniams Anglijos kompozitoriams išgarsėti ir atlaikyti konkurencinę kovą su žemyninės Europos kompozitoriais. Tais pačiais metais pasirodė motetų rinkinys „Cantiones sacrae“ lotynų kalba, kuriame buvo publikuota po 17 Talio ir Berdo kūrinių. Leidybos veikla tikriausiai nebuvo labai pelninga, nes 1577 m. abu kompozitoriai vėl kreipėsi į karalienę dėl metinių pajamų padidinimo ir jiems buvo suteikta papildoma 30 svarų kasmetinė suma iš karališkųjų žemių pajamų. Dirbdamas Londone Talis nuomojo namą Grinviče. Ten ir mirė 1585 m. lapkričio 20 arba 23 d. Palaidotas vietos parapijos St. Alfege bažnyčios presbiterijoje. Talio religinės pažiūros nežinomos. Linkstama jį laikyti tiek protestantu, tiek kataliku. Kataliko versija tikriausiai yra įtikinamesnė. Tai spėjama iš jo draugiškų ryšių su kataliku Viljamu Berdu, bei su katalikiška Kenterberio arkivyskupija. Talis nebuvo gavęs nuobaudų protestantiškoje Anglijoje, skirtingai nuo Viljamo Berdo.

Kūryba redaguoti

Tomas Talis dirbo beveik visuose to meto Anglijos bažnytinės muzikos žanruose. Jis išpopuliarino ir pritaikė Europos polifoninės muzikos taisykles Anglijos muzikoje, nors ryšių su ankstesniais Anglijos kompozitoriais, kaip John Taverner, irgi yra jo kūryboje.^[2] Talio iš pačių įspūdingiausių ir monumentaliausių kūrinių Anglijos muzikoje laikomas net 40 vokalo partijų motetas „Spem in alium“. Talio vardą pasaulyje garsina Anglijos vokalinis ansamblis The Tallis Scholars, besispecializuojantis ankstyvosios Europos muzikos atlikime.

Išnašos redaguoti

Talio kūrinių ištraukos

„Lamentatione Jeremiae Prophetae“

rauda

Kanonas be pav.

himnas

↑ Paul Doe, David Allison,Oxford Music Online
↑ Peter Philips, 2004

Nuorodos redaguoti

[1] Paul Doe, David Allison,Oxford Music Online

[2] Peter Philips, 2004

[1]

[2]