Tomas Ladiga
Tomas Ladiga | |
---|---|
Gimė | 1962 m. spalio 10 d. Anykščiai |
Tėvas | Algis Ladiga |
Motina | Marijona Jusytė |
Sutuoktinis (-ė) | Milda Juodviršytė-Ladigienė |
Veikla | dainininkas (bosas) |
Tomas Ladiga (g. 1962 m. spalio 10 d. Anykščiuose) – Lietuvos dainininkas (bosas), pedagogas.
Biografija
redaguotiMokėsi Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje. Baigė fortepijono klasę Anykščių vaikų muzikos mokykloje. Dainavo mokyklos vaikų, vėliau mišriame chore, grojo skudutininkų ansamblyje, pučiamųjų orkestre. 1980 m. jaunųjų dainininkų konkurso „Dainų dainelė“ laureatas. 1991 m. baigė Lietuvos konservatoriją ir tobulinosi vasaros akademijoje „Mozarteum“ (Zalcburgas).
Studijuodamas Lietuvos konservatorijoje 1988 m. dainavo Lietuvos valstybiniame chore „Vilnius“, 1988–1990 m. – Lietuvos folkloro teatro artistas.[1] Nuo 1991 m. Kauno muzikinio teatro solistas, teatro vadovo padėjėjas trupės reikalams. Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Kauno fakulteto dėstytojas. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas, Dainavimo katedros vedėjas, šiek tiek vėliau - profesorius. Nuo 2022 m. Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos "Varpelis" direktorius.
Koncertavo Europos šalyse. Su Kauno muzikinio teatro orkestru ir choru, Kauno Valstybiniu choru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru atliko religinės muzikos kūrinių.[2]
Vaidmenys
redaguoti- Sparafučilė – Džiuzepė Verdis. Rigoletas
- Leporelas – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Don Žuanas
- Mefistofelis – Šarlis Guno. Faustas
- Davaina – Giedrius Kuprevičius. Karalienė Bona
- Frankas – J. Strauss. Šikšnosparnis
- Don Bazilijus – G. Rossini. Sevilijos kirpėjas
- Raimondas – G. Donizetti. Liučija di Lamermur
- Cuniga – G. Bizet. Karmen
- Falstafas – O. Nicolaii. VIndzoro šmaikštuolės.
- Radvila Perkūnas – J. Karnavičius. Radvila Perkūnas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dainininkas TOMAS LADIGA. Kauno muzikinis teatras
- ↑ Lina Stankevičiūtė. Tomas Ladiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 406 psl.