Tirkšlių valsčius
56°16′š. pl. 22°19′r. ilg. / 56.26°š. pl. 22.31°r. ilg.
| Tirkšlių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Tirkšliai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Mažeikių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Tirkšlių valsčius (rus. Тыркшлевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tirkšliai.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Mažeikių rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3653 | 340 kiemų [2] | 4 seniūnijos | 28 | |
| 1923 m.[3] | 263 | 8404 | 1810 | ||
| 1932 m. | 236 | 8252 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
232 | 10 apylinkių [5] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Balėnos | Balėnų seniūnija | Balėnų apylinkė |
| Bugeniai | Bugenių seniūnija | - |
| Geidžiai | Geidžių seniūnija | Geidžių apylinkė |
| Kruciai | Krucių seniūnija | Krucių apylinkė |
| Pievėnai | Pievienų seniūnija | Pievėnų apylinkė |
| Račiai | Račių seniūnija | Račių apylinkė |
| Skuodiškiai | Skuodo Ketūnų seniūnija | Skuodo Ketūnų apylinkė |
| Šerkšnėnai | Šerkšnėnų seniūnija | Šerkšnėnų apylinkė |
| Tirkšliai | - | Tirkšlių apylinkė |
| Zastaučiai | Zastaučių seniūnija | Zastaučių apylinkė |
| Žemalė | Žemalės seniūnija | Žemalės apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 8404 žmonės:
- Lietuviai - 94,3% (7925);
- Rusai - 1,69% (142);
- Latviai - 1,59% (134);
- Žydai - 1,42% (119);
- Vokiečiai - 0,71% (60);
- Kiti - 0,29% (24).
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1930 | Ketūnai | Algirdas Pocius, rašytojas | 2021 |
| 1931 | Lėlaičiai | Juozas Elekšis, žurnalistas | 2022 |
| 1945 | Žemalė | Leopoldas Rozga, žurnalistas | 2023 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 624 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 628 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 82