Skyrybos ženklai

apostrofas ( ' ) ( )
skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ) ( ) ( ) ( )
daugtaškis ( ) ( ... )
šauktukas ( ! )
taškas ( . )
brūkšnelis ( - ) ( )
klaustukas ( ? )
kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » )
kabliataškis ( ; )
pasvirasis brūkšnys ( / )
tarpas (   )
skirsnis ( § )

Tipografiniai ženklai

ampersandas ( & )
žvaigždutė ( * )
eta ( @ )
pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ )
laipsnis ( ° )
grotelės ( # )
tildė ( ~ )
vertikalusis brūkšnys ( | )
dalybos ženklas ( ÷ )

Tildė (~) – tipografinis ženklas, kuris gali būti rašomas tiek vienas, tiek ir virš kito ženklo (raidės). Tildės pavadinimas kilęs iš lot. titulus, reiškiantis antraštę, nors dabar ženklas turi ir daugiau reikšmių.

Naudojimas

redaguoti

Lietuvių kalboje tilde žymimas tvirtagalės priegaidės kirtis,[1] bet paprastai tik jei nežinant kirčio galimas alternatyvus frazės supratimas (gražiõs kalbõs – grãžios kal̃bos). Tildė pirmiausia pradėta naudoti senovės graikų kalbos tarimui (pakeltam tonui) žymėti, vėliau lotynų kalboje buvo naudojama sutrumpinimui pažymėti. Šiuo metu tildė yra nepriklausomas diakritinis ženklas. Dažniausiai jis rašomas virš raidės, tačiau kai kuriems specifiniams tarimams pažymėti tildė gali būti rašoma ir raidės viduryje (kaip Ɫ).

Žodynuose ir panašiuose leidiniuose tildė vartojama kaip pagrindinio šiam punktui žodžio santrumpa.

 
XVI a. Suomijos ekonomikos žemėlapis, Hic fabricantur naves ir Hic fabricantur pavadinimai su tildėmis žymint praleistą n

Matematikoje, fizikoje tildė paprastai reiškia „labai apytikriai“ ar „reikšmės susiję“ (a ~ b). Jei reikšmės skiriasi palyginus mažiau, vartojamas ženklas ≈.

Ženklo vertikali padėtis eilutėje

redaguoti
 
Pakelta tildė sename kompiuteriniame šrifte

Spausdinimo mašinėlėse tildės ženklas paprastai būdavo pakeltas, kad jį būtų paprasta atspausdinti virš reikiamos raidės. Pakeltas jis buvo ir ankstyvuosiuose kompiuterių šriftuose, nors pirmieji (tekstiniai) monitoriai simbolių vienas virš kito kombinuoti paprastai negalėjo. Šiuo metu pavienė tildė palyginus su ankstesniais vaizdavimais vis dažniau nuleidžiama žemyn.

Kodavimas

redaguoti

Unicode yra nemažai raidę su tilde viršuje nusakančių simbolių. Kitiems tildę galima uždėti kodu U+0303 (pavyzdžiui, HTML ṽ – v raidė su tilde, ṽ). Pavienės tildės Unicode kodas yra U+007E (ASCII 7E). Tai buvo priešpaskutinis galimas ir neretai paskutinis spausdinamas ASCII kodo simbolis (7F yra trynimo kodas).

Tildės kodai

Simbolis Unicode Komantaras
~ U+007E Senas, dažniausiai vartojamas ASCII kodas
˜ U+02DC Maža, pakelta tildė.
◌̃ U+0303 Prirašoma prieš šį kodą esančiam simboliui. Taip galima tildę pridėti bet kuriai raidei ar kitam ženklui.
◌̰ ◌̴ ◌᷉ U+0330 U+0334 U+1DC9 Prirašomos ankstesniam simboliui, naudojamos specifiniams tarimams pažymėti.
Vaizdas:Unicode034a.png U+034A „Ne tildė“ (perbraukta tildė). Maža, pakelta. 2012 m turėjo ne visi šriftai.
U+2053 Kreivas brūkšnys (žodynų tekstuose vartojamas kaip aptariamojo žodžio santrumpa).
U+223C Matematinis tildės operatorius.
U+223D Atvirkščia tildė (veidrodinis atspindys)
U+223F Sinusoidė (pavyzdžiui kintamąjai elektros srovei žymėti)
U+2248 „Beveik lygu“
U+301C Naudojama Japonų kalbos punktuacijoje
U+3030
U+FE4B
U+FE4F
U+FF5E Plati

Šaltiniai

redaguoti
  1. Tildė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013