Tilžės keleivis
Tilžės keleivis – konservatyvios pakraipos Mažosios Lietuvos laikraštis lietuvių kalba tautinei Prūsijos lietuvių mažumai. Iš lietuviškų laikraščių Prūsijoje ėjo ilgiausiai (1883–1924 m.).
Pozicija lietuvių atžvilgiu
redaguoti„Tilžės keleivį“ leido Julius Reilenderis, 1883–1886 m. Adomas Einoras, spausdino Reilenderių spaustuvė. 1885-1894 m. leistos „Tilžės keleivio kalendros“, 1886–1910 m. priedas „Keleivio draugas“. [1]
Laikraštis bandė laviruoti tarp lojalumo Prūsijos valdžiai bei tautiškumo. Antai valstybinės vokiečių kalbos įvedimą kaip vienintelės Prūsijoje redakcija aiškino taip: „Vokietijos imperija „rubežiuose suvienijančią“ vokiečių kalbą įvedė ne dėl mažlietuvių išnaikinimo, o dėl imperijos stiprybės, dėl kovos prieš katalikus lenkus, prancūzus, čekus, kurie norėdami savo kalba mokyklose mokyti, sustiprintų Katalikų Bažnyčios galią ir susilpnintų imperiją.“ [2]
Redaktoriai
redaguoti- Jurgis Raudonius – 1883–1893 m.
- Jurgis Arnašius – 1893–1897 m. ir 1899–1924 m.
- T. K. Letcas, Ledraitis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 522 psl.
- ↑ Iš Lietuvos [Pažintina kova]. TK, 1898, kov. 16. Nr. 22. P. 1-2.