Tilžės aktas

Tilžės pareiškimasPrūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimtas Pareiškimas, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavęs prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.[1]

1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagrąžintu tekstu

Istorinės aplinkybėsKeisti

1918 m. lapkritį Vokietijos imperijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią Berlyne perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir Rytų Prūsiją, prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą JAV prezidentas Woodrow Wilson Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys,taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį Pareiškimą:

Pareiškimas

Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. [Mažosios] Lietuvos prie Didž. [Didžiosios] Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.

Tilžėje, lapkr. [lapkričio] mėn. 30 d. 1918 metų.

Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869 - 1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.

Tilžės Pareiškimas nebuvo pasirašytas Prūsijos lietuvių viešai rinktų atstovų, todėl Pareiškimas negali būti laikomas lietuvinininkų politinio apsisprendimo išraiška, ką patvirtino ir vėlesni įvykiai, kai Lietuva susidūrė su nepalankiu Prūsijos lietuvių nusistatymu po 1923 m. prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. 1919 m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą. Panašu, kad Lietuvos politikai, nesuprasdami per šimtmečius susiklosčiusių skirtumų tarp Prūsijos lietuvių ir lietuvių, Prūsų lietuvių tautos tarybą išties pripažino kaip lietuvininkų siekių reiškėją, nors iš tikro dauguma lietuvininkų tiek 1918 m., tiek ir vėliau liko ištikimi Vokietijai, nes dauguma Klaipėdos krašto lietuvių Vokietiją laikė sava valstybe.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Tilžės Aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 771-772 psl.

LiteratūraKeisti

Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. Vytautas Šilas). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. - 152 p. : iliustr. - ISBN 978-9986-37-058-1