Tilžės pareiškimasPrūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimtas Pareiškimas, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavęs prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.[1][2] Tilžės akto originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.[3]

1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagražintu tekstu

Istorinės aplinkybės redaguoti

1918 m. lapkritį Vokietijos imperijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią Berlyne perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir Rytų Prūsiją, prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą JAV prezidentas Woodrow Wilson Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys,taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį Pareiškimą:

Pareiškimas

Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. [Mažosios] Lietuvos prie Didž. [Didžiosios] Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.

Tilžėje, lapkr. [lapkričio] mėn. 30 d. 1918 metų.

Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869 - 1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.

1919 m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Tilžės Aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 771-772 psl.
  2. Tilžės aktas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje pamarys.eu