Tikrinis baravykas
Boletus edulis |
---|
Tikrinis baravykas (Boletus edulis) |
Mokslinė klasifikacija |
Index Fungorum |
Tikrinis baravykas, baravykas (lot. Boletus edulis) – baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Plačiai paplitęs šiauriniame pusrutulyje. Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.
Poros baltos, subrendusios – žalsvai gelsvos. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Subrendusių grybų kepurėlė 7-30 cm skersmens, paprastai rausva, ruda, spalva tamsėja bręstant. Kotas 8-25 cm aukščio, iki 7 cm storio. Mikorizę sudaro su keliomis medžių rūšimis, kotas tik viršutinėje dalyje turi tinklelį.
Grybas valgomas ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Maistingas – turi mažai riebalų ir angliavandenių, daug baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas.
Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.
- Augimo vieta
Miškai: po pušimis, ąžuolais, eglėmis, beržais, bukais.
- Augimo laikas
Vasara, ruduo.
Auga birželio-lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Užauga dideli (Lietuvoje iki 3 kg). Vartojamas šviežias, dažniausiai džiovintas, marinuotas, sūdytas, šaldytas. Labai paklausus vietinėje ir užsienio rinkoje. Gana dažnas.
Taksonomija
redaguotiBoletus edulis pirmą kartą aprašytas 1782 m. prancūzų botaniko Pierre Bulliard ir iki šiol vadinamas šiuo pirmuoju suteiktu vardu.[1]
Galerija
redaguotiLiteratūra
redaguotiLietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 49 psl.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Bulliard JBF. (1782). Herbier de la France. Vol 2 (prancūzų). Paris, France: P. F. Didot. pp. 49–96, plate 60. Nuoroda tikrinta 2009-11-24.