Tikrasis kakavmedis

Theobroma cacao
Tikrasis kakavmedis (Theobroma cacao)
Tikrasis kakavmedis
(Theobroma cacao)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Dedešviečiai
( Malvales)
Šeima: Sterkulijiniai
( Sterculiaceae)
Gentis: Kakavmedis
( Theobroma)
Rūšis: Tikrasis kakavmedis
( Theobroma cacao)
Binomas
Theobroma cacao
Linnaeus, 1753

Tikrasis kakavmedis (Theobroma cacao) – sterkulijinių (Sterculiaceae) šeimos kakavmedžių (Theobroma) genties augalų rūšis.

Tai 4–8 m visžalis medis. Lapai pražangūs, paprastieji, 10–40 cm ilgio, 5–20 cm. Žiedai nedideli, balti, susitelkę į žiedų šluoteles, auga tiesiai ant augalo kamieno. Apdulkinami Forcipomyiinae šeimos mašalų. Vaisius – kiaušiniška sėklų dėžutė, jos ilgis 15–30 cm, plotis 8–10 cm, nokstant keičia spalvą iš geltonos į oranžinę ir sunokęs sveria ~500 g. Viduje yra 20–60 rudų sėklų, vadinamų kakavos pupelėmis.[1]

Tikrasis kakavmedis kilo iš Amazonijos tropinių miškų, vėliau domestikuotas ir paplito po Centrinę Ameriką ir Mezoameriką.[2] Dabar laukiniai kakavmedžiai randami tropinėse Andų pašlaitėse, 200–400 m aukštyje. Jiems reikia gausios drėgmės, geros dirvos, mėgsta paunksmę. XV a. apie kakavmedžius sužinojo europiečiai, jie imti auginti įvairiuose tropiniuose pasaulio regionuose – Vakarų Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Okeanijoje, Karibuose. Pavadinimas „kakava“ kilo iš Mezoamerikos indėnų kalbų – majų kakaw ar nahuatlių cacahuatl.[2]

Tikrojo kakavmedžio sėklos yra pagrindinis kakavos, iš kurios gaminamas šokoladas bei kakavos gėrimas, ingredientas. Sėklose gausu augalinių riebalų, iš kurių gaminamas kakavos sviestas.[1] Iš vaisiaus minkštimo vietomis gaminamos sultys. Actekai ir majai itin gerbė kakavmedžius ir kakavą, turėjo paskyrę kakavos dievybes, kurioms aukojo šunis ir kitus gyvūnus.[2] Iš kakavos buvo gaminami ne tik įvairūs gėrimai, tačiau kakavos pupelės naudotos ir kaip valiuta.[2]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Kakavmedis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Grivetti, Louis E.; Lowe, Diana Salazar; Jimenez, Martha; Escárcega, Sylvia; Barriga, Patricia; Dillinger, Teresa L. (2000-08-01). „Food of the Gods: Cure for Humanity? A Cultural History of the Medicinal and Ritual Use of Chocolate“. The Journal of Nutrition (anglų). 130 (8): 2057S–72S. doi:10.1093/jn/130.8.2057S. ISSN 0022-3166. PMID 10917925.