Tikrasis artišokas

Cynara csolymus
Tikrasis artišokas (Cynara csolymus)
Tikrasis artišokas (Cynara csolymus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Astriečiai
(Wikispecies-logo.svg Asterales)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Artišokas
(Wikispecies-logo.svg Cynara)
Rūšis: Tikrasis artišokas
(Wikispecies-logo.svg Cynara csolymus)

Tikrasis artišokas (Cynara csolymus) – astrinių (Asteraceae) šeimos artišokų (Cynara) genties augalas.

Dvimetis augalas. Lapai dideli, plunksniški. žiedynas mėlynos spalvos. Žydi paprastai antraisiais metais.

KilmėKeisti

Artišoką žinojo dar senovės Romoje ir Graikijoje. Iš Italijos XV-XVI a. kaip kultūrinis augalas jis paplito kitose šalyse.

Lietuvoje artišokas mažai žinomas ir vartojamas.

 
Tikrojo artišoko žiedyno galvutės

SudėtisKeisti

Artišokas turi 15,5 % angliavandenių, 3,26 % azotinių medžiagų, 0,22 % riebalų, rauginės medžiagos, vitaminų A, B, C.

MitybaKeisti

Apvalkalėlių išorinių lapelių ir galvučių pagrinduose yra kvapiųjų medžiagų, teikiančių artišokui malonų kvapą, gerinantį apetitą.

Valgomos daugiausiai žiedynų galvutės.

Vaistinės augalo savybėsKeisti

Artišokas ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze.

Džiovintos šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Ši poveikį lemia esantis cinarinas.

Cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, padeda sergant vandenlige. Rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba ryte ir vakare gerti jų sultis (iki 1/4 stiklinės).

Seniau nuo kepenų ir tulžies takų ligų gydydavo artišokų lapų nuoviru (iki 3 puodukų per dieną). Artišoko graižų nuoviras su kiaušinių tryniais vartojamas nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų. Artišokuose yra vertingų priešvėžinių flavonoidų: Apigenino, Luteolino.[1].

ProdukcijaKeisti

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[2]
1   Italija 367
2   Egiptas 309
3   Ispanija 197
4   Alžyras 126
5   Argentina 109
6   Peru 82
7   Kinija 80
8   Marokas 45
9   Jungtinės Amerikos Valstijos 41
10   Turkija 39

LiteratūraKeisti

  1. Cesar G. Fraga. "Plant Phenolics and Human Health– Biochemistry, Nutrition and Pharmacology" . Wiley. p.9
  2. [1]

NuorodosKeisti