Tetraonini
Tundrinė žvyrė (Lagopus muta)
"Lagopus muta japonica" porūšio tundrinė žvyrė pasidabinusi vasarišku plunksninių apdaru, tupinti ant Cubakuro kalno (Nagano prefektūra, Japonija)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
( Galliformes)
Šeima: Fazaniniai
( Phasianidae)
Pošeimis: Phasianinae
( Phasianinae)
Triba: Tetervininiai
( Tetraonini)
Binomas
Tetraonini
Leach, 1820
Sinonimai
  • Tetraonidae Vigors, 1825
  • Tetraoninae Vigors, 1825

Tetervininiai (Tetraonini) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos triba. Pagal ankstesnes paukščių klasifikacijas, tetervininių tribos gentys buvo priskirtos Tetraoninae pošeimiui ir Tetraonidae šeimai.

Rytinių tamsusių tetervinų (Dendragapus obscurus) patinas
Sibirinių eglinių tetervinų (Falcipennis falcipennis) patelė ant sniego
Tetrastes bonasia vicinitas porūšio paprastoji jerubė (Hokaido sala)
Paprastoji žvyrė (Lagopus lagopus) žiemišku plunksniniu apdaru

Paplitimas

redaguoti

Priklausomai nuo rūšių, tetervininiai paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio, subpoliarinio, poliarinio klimato juostose. Tundrinės žvirės (Lagopus muta) paplitusios toliausiai į šiaurę ir gyvena šiaurinėje Grenlandijoje iki 83° šiaurės platumos paralelės, tuo tarpu didieji preriniai tetervinai (Tympanuchus cupido) paplitę piečiausiai ir jų pietinės populiacijos gyvena pietų Teksase iki 28° šiaurės platumos paralelės.

Buveinės

redaguoti

Gyvena miškuose, aukštapelkėse, kalnų šlaituose, tundroje.

Išvaizda

redaguoti

Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Patinai yra stambesni už pateles, o vakarinio kurtinio patelės dvigubai mažesnės už patinus.

Tetervininių šnervės apaugusios plunksniškais pūkeliais. Kojos iki pat pirštų apaugusios plunksnomis, o žiemai pirštai apaugę plunksnų pūkeliais. Taip pat žiemai pirštų šonai apauga smulkiais į odą panašiais pektinais - kurie yra prisitaikymas vaikščioti po sniegą, ant jo išsilaikyti, taip pat padeda įsikibti į apledėjusias medžių ir krūmų šakas, kai žiemą jie maitinasi tuopų ir kitų rūšių pumpurais. Pavasaryje šios ant pirštų šonų į odą panašios ataugos - pektinai, jiems išnyksta. Skirtingai nuo kitų vištinių paukščių paukščių, tetervininiai neturi kaulinių ataugų.

Triboje stambiausi yra vakariniai kurtiniai, kurių kūno ilgis apie 87 cm, svoris 3,900-4,300 kg, maksimalus iki 6,500 kg.[1]

Tarpgentiniai mišrūnai

redaguoti

Dalis rūšių priklausiančių skirtingoms gentims tarpusavyje poruojasi. Rusijoje yra įrodytų faktų, kad euraziniai tetervinai (Lyrurus tetrix) su paprastosiomis jerubėmis (Tetrastes bonasia) veda mišrūnus, kas natūraliai gamtoje yra labai retas atvejis, kadangi šios rūšys priklauso dviem skirtingoms gentims – Lyrurus ir Tetrastes. Lietuvoje ir kituose regionuose kartais pasitaiko poravimosi atvejų tarp vakarinių kurtinių patinų ir eurazinių tetervinų patelių, kurių mišrūs palikuonys vadinami gargatūnais.[2]

Klasifikacija

redaguoti

Tribai priskiriama 10 genčių. Kitose klasifikacijose šiai tribai kartais priskiriamos dar dvi gentys - kalakutai (Meleagris) ir koklai (Pucrasia).

Genčių ir rūšių sąrašas:

Lietuvos tetervininių rūšys

redaguoti
 
Vakarinių kurtinių (Tetrao urogallus) patinas

Lietuvoje natūraliai gyvena 4 rūšys:[3]

Šaltiniai

redaguoti


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.