Tereza Kesovija

Tereza Kesovija
Tereza Kesovija 2009 m.
Biografija
Pilnas vardas	Tereza Ana Kesovija
Gimė	1938 m. spalio 3 d. Dubrovnikas,  Kroatija
Žanrai	pop, klasikinė, šansonas
Veikla	dainininkė
Aktyvumo metai	1960–dabar
Svetainė	tereza-kesovija.com

Tereza Ana Kesovija (g. 1938 m. spalio 3 d. Dubrovnike) – kroatų dainininkė. Ji yra viena iš žinomiausių atlikėjų Balkanų šalyse dėl savo plataus vokalo diapazono ir operinio dainavimo. Tereza labiausiai išgarsėjo Prancūzijoje ir apkeliavo daugybę šalių su pasaulinėmis gastrolėmis.

Biografija

Tereza muzikinę karjerą pradėjo 1960 metais, kai su daina „Ćakule o siromajima“ nugalėjo Splito festivalyje. 1967 metais įrašė garso takelį filmui „Docteur Zhivago“. Tais pačiais metais išleido debiutinį albumą „La Chanson de Lara“, kuris tapo sėkmingas, o daina „Je l’aime, je l’aime“ iš antrojo atlikėjos albumo „C´est ma chanson“ tapo populiari. Tereza dalyvavo daugybėje muzikos festivalių ir konkursų Jugoslavijoje. Bendradarbiavo su dainų autoriais, tokiais kaip Zdenko Runjić, Nikica Kalogjera, Arsen Dedić, Kemal Monteno, Đelo Jusić, Stipica Kalogjera, Andrej Baša ir kitais.

1966 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Bien Plus Fort“ (liet. Daugiau stiprumo) atstovaudama Monakui, užėmė paskutinę vietą, negavusi nei vieno taško. Vėliau bandė patekti į Euroviziją 1969 metais, dalyvaudama Šveicarijos atrankoje (dar žinoma kaip Concours Eurovision), tačiau nelaimėjo. 1972 m. Jugoslavijos atrankoje su daina „Muzika i ti“ (liet. Muzika ir tu) užėmė pirmą vietą ir išrinkta dalyvauti 1972 m. Eurovizijos konkurse. Renginyje, vykusiame Edinburge, atlikėja su 87 taškais užėmė 9 vietą. 1974 m. šios šalies atrankos konkurse su daina „Mili moj“ užėmė 10 vietą, o 1987-aisiais su kūriniu „Ko mi je kriv“ liko trečia.

Nuorodos

• Oficiali svetainė (kroatų k.)

Apdovanojimai ir pasiekimai
Prieš tai: Marjorie Noël „Va dire à l'amour“	Monako atstovė Eurovizijoje 1966	Po to: Minouche Barelli „Boum-Badaboum“
Prieš tai: Krunoslav Slabinac „Tvoj dječak je tužan“	Jugoslavijos atstovė Eurovizijoje 1972	Po to: Zdravko Čolić „Gori vatra“