Teraina
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
4°41′ p. pl. 160°22′ v. ilg. / 4.683°š. pl. 160.367°r. ilg.
Teraina (angl. Teraina, Teeraina) arba Vašingtono sala (Washington Island) – koralinė sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Linijinių salų šiaurėje, priklauso Kiribačio valstybei. Plotas – 14,2 km².
Salos ilgis šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi 6,8 km, plotis iki 2,5 km. Nuo kitų koralinių salų ir atolų Teraina skiriasi tuo, kad joje yra gėlavandenis ežeras (Vašingtono ežeras). Jis yra buvusios lagūnos liekana. Ežeras seklus (1–2 m, nors vietomis iki ~10 m), maitinamas tik kritulių. Po liūčių vakarinėje pusėje susidaro pelkės ir šlapynės. Pelkėje susidaręs durpynas. Dėl savo išskirtinių gamtinių sąlygų Teraina yra svarbi ekologinė buveinė – čia apsistoja daug migruojančių, jūrinių paukščių. Be to, saloje sutinkama ir retų rūšių – endeminė Kiritimačio nendrinukė, Rimataros loriketa ir kt. Paplūdimiuose peri jūriniai vėžliai. Didžiumą salos dengia tankūs kokospalmių, pandanų miškai.
2010 m. Terainoje gyveno 1690 gyventojų. Saloje yra 9 kaimai, iš kurių didžiausias – Tangkorė (410 gyv.). Gyventojų sudėtis mišri (kiribačiai, taitiečiai, tuvaliečiai). Verčiamasi daugiausia kopros ruošimu, taip pat žvejyba, vėžlių kiaušinių rinkimu. Yra lėktuvų tupimo takas, prieplauka, švyturys, radijo antena. Viduje susisiekimas vyksta keliais arba valtimis per ežero ir šlapynių kanalus.
Kai 1798 m. Terainą pasiekė pirmasis vakarietis – amerikietis Edmundas Faningas – sala buvo negyvenama. Jūrininkas salą pavadino JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. 1856 m. pagal Guano salų aktą į Terainą pretenzijas pareiškė JAV, bet pasirodė, kad sala pernelyg drėgna guanui kasti. 1889 m. salą prisijungė britai (1916 m. ji tapo Gilberto ir Eliso kolonijos dalimi). Nuo XIX a. pab. salon gabenti darbininkai į kokosų plantacijas iš Gilberto salų, Taičio, Manihikio. Po 1979 m., kai Teraina tapo Kiribačio dalimi, čia dar atkelta naujakurių iš Gilberto salų.
-
Vyrų tarybos namas (1968 m.) -
Salos kelias (1968 m.)
