Tepe Hisaras
| Tepe Hisaras | |
|---|---|
  Tepe Hisaras | |
| Koordinatės | 36°09′16″ š. pl. 54°23′01″ r. ilg. / 36.15444°š. pl. 54.38361°r. ilg. |
| Vieta | Semnano provincija, Iranas |
| Istorija | |
| Pastatytas | V tūkst. pr. m. e. |
| Sugriautas | XIX a. pr. m. e. |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1930–1932 |
Tepe Hisaras (pers. تپه حصار = Tepeh Ḥeṣār) − senovinė gyvenvietė dab. Irano šiaurės rytuose, Semnano provincijoje, netoli dabartinio Damgano. Ji priskiriama Hesaro kultūrai.
Istorija redaguoti
Gyvenvietė įsikūrė patogioje vietoje tarp dykumos pietuose ir kalnų šiaurėje. Kalnai buvo turtingi titnago, alavo, medienos, vaisių ir buvo tinkami medžioklei, o dykumoje buvo randama vario, aukso, turkio. Gyvenvietė egzistavo V–II tūkst. pr. m. e. ir apėmė eneolito bei bronzos amžiaus laikotarpius.
Jos archeologiniai radiniai skirstomi į tris pagrindinius sluoksnius, kuriuos pasiūlė Erich Schmidt ir patikslino radiokarbono analizė. I (A-B): tarp 5000 ir 4000 m. pr. m. e.; IC/IIA: 3980-3865 m. pr. m. e.; IIB: c. 3365-3030 m. pr. m. e.; IIIB: 2400–2170 m. pr. m. e.; IIIC 2170–1900 m. pr. m. e.
V tūkst. pr. m. e. gyventojai statė tiesias sienas iš molinių plytų, vertėsi daugiausia medžiokle ir žvejyba, gamino pieštą keramiką, kurioje aptinkami geometriniai, augalų ir gyvūnų (gazelių, ožių ir paukščių) vaizdai.
Nuo IV tūkst. pr. m. e. gyventojai augino kelių rūšių kviečius bei miežius, alyvuoges, vynuoges, lęšius ir kitas daržoves. Galvijų ir avių figūrėlės rodo ir išvystyta gyvulininkystę.
Nuo III tūkst. pr. m. e. Tepe Hisaras aktyviai dalyvavo prekybinėje sistemoje, apėmusioje visą Irano kalnyną ir buvo viena iš tarpinių stočių lazurito prekyboje tarp Mesopotamijos ir Badachšano. III tūkst. pr. m. e. jis greičiausiai sudarė dalį Proto-Elamo kultūros. IIIC laikotarpiu jį kultūriškai labiau veikė ryčiau buvęs Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas.
Apie XIX a. pr. m. e. gyvenvietė apleista.
Archeologija redaguoti
Archeologinė vietovė užima 200x300 m plotą. Jau XIX a. senovinėje kalvoje buvo rasta artefaktų, kurie sukataloguoti 1925 m. 1931–1932 m. čia kasinėjo Pensilvanijos universiteto ekspedicija, vadovaujama Erich Schmidt. Vėliau keletą kartų daryti žvalgymai. 1995 m. Irano kultūros paveldo organizacijos užsakyti kasinėjimai vietovei padarė daug žalos.
Vietovėje rasta net 1600 kapų iš įvairių laikotarpių. Ypač daug archeologinių radinių suteikė keturi turtingi kapai iš III laikotarpio. Buvo rastos kelios molinės lentelės su senovinio rašto fragmentais.