Teorinė fizika – fizikos šaka, kuri matematiniais modeliais ir fizikinėmis abstrakcijomis stengiasi paaiškinti fizikinius reiškinius, priešingai negu eksperimentinė fizika, kuri naudoja eksperimentinius įrankius aiškinant pasaulio dėsnius. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika.

Švarcvildo juodosios skylės vaizdinė reprezentacija. Juodosios skylės niekada nebuvo stebėtos, tačiau yra spėjama, kad jos egzistuoja dėka matematinių modelių ir mokslinės teorijos.

Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs jokių eksperimentų.[1]

Dailininko Einšteino-Rozeno tilto, kirmgraužos tipo koncepcija.

Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.

Keli teorinės fizikos pavyzdžiai:

Žymiausi fizikai teoretikai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.

Nuorodos

redaguoti