Teodoras Reingardas

Teodoras Reingardas (g. 1883 m. birželio 10 (pagal senąjį kalendorių – gegužės 29 d.) Ukmergėje, m. 1947 m. gruodžio 13 d. Bairoite) – jūrų kapitonas.

BiografijaKeisti

Gimė Ukmergėje, augo Kaune. 1892 m. įstorjo į gimnaziją. Jūreivystės mokslus baigė Rusijos karo jūrų mokyklose.

1904–1905 m. dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. Grįžus iš karo paskirtas minų kreiserio „Воевода“ („Vaivada“) vadu. Kaip vyresnysis artileristas (laive paaukštintas iki vyresniojo karininko) – į šarvuotlaivį „Император Александр II“ („Imperatorius Aleksandras II“).

Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas į Kronštatą. Paskirtas diviziono vadu, vadovaujančiu 8 minų traluotojams. Vėliau perkeltas į sausumos tarnybą Orø saloje.

1916 m. pabaigoje paskirtas kreiserio „Ярославна“ („Jaroslavna“) kapitonu. Juo išbuvo iki 1917 m. balandžio 14 dienos.

1917 m. Rusijoje prasidėjus valdžios perversmui su šeima pasitraukė į Ukrainą. 1920 m. dėl Krymo evakuacijos su broliu pasitraukė į Konstantinopolį. Čia gyveno iki 1922 m. pavasario.

1922 m. balandžio 14 d. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dirbo kariuomenės artilerijos dirbtuvėse. Jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1924 m. paskirtas vadovauti Centrinės kariuomenės dirbtuvėms.

Prisidėjo steigiant Lietuvos jūrininkų sąjungą[1][2]. 1923 m. rudenį, Lietuvos jūrininkų sąjungai iniciavus, Kaune įkuriamas Jūrų skyrius. Paskirtas dėstyti specialiają navigaciją ir fiziką.

1928 m. sausį, siekiant populiarinti jūreivystės klausimus, su bendraminčiais išspausdina pirmąjį jūrinio žurnalo „Inkaras“ numerį[3]. Iš viso pasirodė tik trys šio žurnalo numeriai[4].

Vienas svarbiausių nuopelnų – Lietuvos garlaivių ir prekybos akcinės bendrovės (LIETGAR) įkūrimas. Vokietijos laivininkystės kompanija „Reederei W. Schuchmann“ įsikūrusiai bendrovei tuomet perdavė du 1890 m. statytus garlaivius. Vienas pavadintas „Palanga“, kitas – „Klaipėda“[5]. Apie dvejus metus „Palanga“ plaukiojo ir pats Teodoras Reingardas.

1923 m. vasaros pabaigoje LIETGAR bendrovė buvo likviduota. Grįžęs į Kauną įsidarbino Kauno autobusų stotyje. Čia įvedė daug naujovių. Už jas buvo ne kartą apdovanotas. Iki 1940 m. dirbo samdomu statybų inžinieriumi.

1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo įkalintas kalėjime, vėliau – perkeltas į IX Kauno fortą. 1941 m. birželio 24 d. iš jo pabėgo.

1944 m. pasitraukė iš Kauno į Vieną, pas brolį.

1947 m. mirė Vokietijoje.

Lietuvos jūrų muziejuje saugomas išlikęs unikalus jo rankraštis-prisiminimai.

ŠaltiniaiKeisti

Teodoras Reingardas: Jūrininkas, karininkas, mirtininkas (prisiminimai), Sud.: J. Karvelis, 2000.