Tenesis
Tenesis (angl. State of Tennessee; čer. ᏔᎾᏏ Ta-Na-Si) – 16-oji JAV valstija (nuo 1796 m. birželio 1 d.). Sostinė – Nešvilis, didžiausias miestas – Memfis. Plotas – 109,2 tūkst. km²; 6,97 mln. gyventojų (2021 m.).
| Tenesis State of Tennessee | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Nešvilis (Tenesis) | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Gubernatorius | Bill Haslam (R) | ||||||
| Gyventojų | 6 975 218 (17) | ||||||
| Plotas | 109 247 km² (36) | ||||||
| - vandens % | 2,2 % | ||||||
| Tankumas | 64 žm./km² (20) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Klingmano Kupolas (2026 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-TN | ||||||
| Tinklalapis | tennessee.gov | ||||||
 Vikiteka |
TenesisVikiteka | ||||||
Pravardė redaguoti
Valstija pravardžiuojama „Savanorių valstybe“. Tenesis šią pravardę gavo 1812–1815 m. Anglijos ir Amerikos karo metu dėka savanorių, kurie labai prisidėjo prie Šiaurės Amerikos valstijų pergalės (ypač Naujojo Orleano mūšyje).
Istorija redaguoti
Tenesio teritorijoje gyventa jau prieš 12 tūkstančių metų. Etninių grupių, gyvenusių šiose dalyse iki europiečių pasirodymo, pavadinimai nežinomi, tačiau archeologai nustatė kelias pagrindines kultūras: archajišką (iki X a. pr. m. e.), miško (X a. pr. m. e. – X a. m. e.) ir Misisipės (X–XV a.), kurie buvo indėnų krikų, užėmusių Tenesio upės slėnį, prieš atvykstant čerokių gentims, pirmtakai.
Iki atvykstant europiečiams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indėnai krikai, vėliau čerokiai. XVI a. I pusėje atvyko ispanų konkistadorai. XVII a. Tenesį tyrinėjo prancūzai ir anglai. 1763 m. teritorija paskelbta Didžiosios Britanijos valda.
Nuo 1783 m. priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš pradžių buvo Šiaurės Karolinos, nuo 1790 m. Pietvakarių teritorijos dalis, nuo 1796 m. birželio 1 d. Jungtinių Amerikos Valstijų 16 valstija.
Tenesio indėnai iki 1833 m. buvo perkelti į Arkanzasą.
Prasidėjus pilietiniam karui (1861–65 m.) Tenesis paskutinis prisidėjo prie Amerikos Konfederacijos Valstijų. Po karo Tenesio plantacijų ūkiai nusmuko.
Ekonominė stagnacija baigėsi 1933 m. pradėjus Naujojo kurso reformas, sparčiai plėtota pramonė.
Geografija redaguoti
Tenesis ribojasi su aštuoniomis valstijomis: Kentukiu ir Virdžinija šiaurėje; Šiaurės Karolina rytuose; Džordžija, Alabama ir Misisipe pietuose; Arkanzasu ir Misūrio valstija palei Misisipės upę į vakarus.
Tenesis yra daugiausiai urvų turinti JAV valstija, jų iki šiol užfiksuota daugiau nei 8350.
Didžiausios upės – Misisipė (upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba), Tenesis ir Kamberlandas. Daug ežerų, didžiausi – Kentukis, Čikamoga, Vots Baras, Daglasas, Rilfutas.
Iš dirvožemių Misisipės slėnyje vyrauja šlynžemiai, išplautžemiai, Tenesio rytuose – rūgštžemiai, Apalačų kalnų slėniuose ir prie Tenesio upės – rudžemiai. Miškai užima 50 % Tenesio teritorijos.
Valstija yra padalyta Tenesio upės į 3 dalis: Rytų, Vidurio ir Vakarų Tenesio.
Rytų Tenesis yra aukštumose. Čia yra aukščiausias valstijos taškas – Klingmano Kupolas (2025 m). Šioje valstijos dalyje teka Tenesio upė. Vietovė išvagota derlingais slėniais, kuriuos skiria miškingos kalnų grandinės. Didžiausi Rytų Tenesio miestai – Noksvilis ir Čatanuga.
Vidurio Tenesis yra Kamberlando plokščiakalnyje,[2] kurio vidutinis aukštis viršija 450–500 metrų virš jūros lygio.
Nacionaliniai parkai redaguoti
Dalis Didžiųjų Dulsvųjų Kalnų nacionalinio parko (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1983), Kamberlando Tarpeklio nacionalinis istorinis parkas, apie 50 valstijos parkų.
Didžiausi miestai redaguoti
2010 m. duomenys
- Memfis (646 889)
- Nešvilis (626 681)
- Noksvilis (178 874)
- Čatanūga (167 674)
- Klarksvilis (132 929)
Klimatas redaguoti
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėn. aukščiausia temperatūra 6–9°C, žemiausia –1-(–4)°C, liepos mėn. atitinkamai 29–34 °C ir 18–23 °C. Per metus iškrinta 1000–1400 mm kritulių.
Ekonomika redaguoti
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kalnakasyba. Apylinkėse išgaunamos gamtinės dujos, kasama fosforitai (Nešvilio apylinkėse), cinko (Apalačų kalnuose), vario, sidabro rūdos, laužiamas marmuras. Vystoma juodoji (plieno lydymo) ir spalvotoji (aliuminio) metalurgija, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (sintetinio kaučiuko), aukštųjų technologijų, tekstilės, siuvimo, tabako, viskio pramonė, elektros prietaisų, transporto priemonių, branduolinių reaktorių gamyba.
Nors Tenesis dabar yra daugiausia pramoninė valstija, daug žmonių pragyvena iš žemės ūkio. Pagrindiniai valstijos žemės ūkio produktai yra medvilnė, sojų pupelės, tabakas. Auginami galvijai, kiaulės.
Elektros energiją daugiausia gaunama iš hidroelektrinių, šiluminių ir branduolinių elektrinių.
Transportas redaguoti
Yra Nešvilio ir Mempfio tarptautiniai oro uostai. Laivuojamos Misisipės, Tenesio upės. Tankus geležinkelių ir plentų tinklas.
Turizmas redaguoti
Tenesio valstija pritraukia daug turistų dėl gražios gamtos. Taip pat ji garsi savo kantri muzikos sostine Nešviliu ir džiazo muzikos sostine Memfiu.
Tenesio viskis redaguoti
Tenesis yra vienintelė JAV valstija, kurioje oficialiai leidžiama gaminti specialų amerikietišką kukurūzų viskį, pavadintą valstijos vardu – Tenesio viskis. Nuo burbono (gaminamą daugiausia Kentukyje) skiria ypač kruopštus anglies iš klevo perdirbimas: alkoholis, gautas distiliuojant, lašas po lašo filtruojamas per daugiau nei trijų metrų aukščio statines, pripildytas klevo anglimi. Todėl viskis yra ypač minkštas. Žinomiausias šio viskio prekės ženklas yra „Jack Daniel’s“.
Išnašos redaguoti
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Tenesis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013