Thelyphonida
Telifonas
Telifonas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
( Arachnida)
Būrys: Telifonai
( Thelyphonida)

Telifonai (Thelyphonida) – bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Užsienyje jie dar plačiai žinomi botaginio (bizūninio) skorpiono vardu (angl. whipscorpion, vok. geißelskorpione).

Fizinės savybės redaguoti

Kaip ir daugumos voragyvių, telifonų kūnas padalytas į galvakrūtinę (prosoma) ir pilvelį (opistosoma). Jie būna nuo 25 iki 70 mm ilgio, Mastigoproctus genties rūšys gali pasiekti ir 85 mm. Galvakrūtinė padegta kietu skydu. Viena pora akių išsidėsčiusi galvakrūtinės priekyje ir dar po tris, keturias akis iš kiekvienos galvos pusės. Dauguma rūšių taip pat turi didelius, panašius į skorpionų pedipalpus (žnyples). Cheliceros nedidelės. Taip pat, kaip ir susijusių su telifonais solpūgų, žiužiakojų ir schizomida būrių atstovai, jie naudoja tris poras kojų vaikščioti (kurių gale yra nagai) ir vieną jutimo funkcijoms. Pilvelis segmentuotas, paprastai besibaigiantis vytelės pavidalo uodega. Telifonai neturi nuodų liaukų. Tačiau jie turi liaukas pilvelio užpakalinėje dalyje ties uodegos pagrindu, iš kurių prireikus gali išpurkšti skruzdžių ir acto rūgščių kombinaciją. Acto rūgštis šiam skysčiui suteikia acto kvapą. Nors rūgštis galėtų pradeginti žmogaus odą ir akis, tačiau jų išpurškiamas kiekis nėra pavojingas, jie kartais netgi auginami namuose kaip naminiai gyvūnai. Uodega tarnauja kaip jutimo ir lytėjimo organas. Ji yra jautri šviesai, kurios šie gyvūnai paprastai vengia. Kvėpuoja pilvelyje esančiomis dviem poromis plaučių, atsiveriančių kvėptukais (stigmomis). Toks kvėpavimas panašus į vorų.

Elgesys redaguoti

Telifonai – naktiniai plėšrūnai, mintantys daugiausia vabzdžiais, kartais kirmėlėmis ir šliužais. Medžiodami pasikliauna savo greičiu ir stipriomis žnyplėmis. Auka sukramtoma specialiais dantukais vidinėje pedipalpų dalyje (antrame segmente).

Dauginimasis redaguoti

Apvaisinimas nėra tiesioginis. Telifono patinas išskiria spermos lašelį, kurį įstumia į patelės lytinę angą. Vėliau patelė savo lizdelyje padeda iki 35 kiaušinių, kurie yra apsaugoti specialia drėgmę sulaikančia gleivėta plėvele. Motina lieka su kiaušiniais ir neėda, kol išsirita jaunikliai. Balti jaunikliai užsiropščia ant motinos nugaros ir prisikabina specialiais siurbtukais. Po pirmojo nėrimosi jie tampa panašūs į mažus telifonus ir palieka lizdelį. Patelė po to greitai žūva. Jaunikliai auga lėtai, trys nėrimaisi įvyksta daugmaž per trejus metus, tada jie subręsta. Patinai ir patelės išoriškai panašūs.

Geografinis paplitimas redaguoti

Telifonai gyvena viso pasaulio tropinėse ir subtropinėse zonose, dažniausiai įsikasę žemėje. Juos taip pat galima rasti po rąstais, pūvančiais medžiais, akmenimis ir kitose natūraliose paklotėse. Jie mėgsta drėgmę ir tamsias vietas, vengia šviesos.

Klasifikacija redaguoti

2006 metais buvo žinoma daugiau kaip 100 rūšių. Jie yra įtraukti tik į vieną egzistuojančią šeimą ir vieną abejotiną išnykusią šeimą:

Yra dvi neseniai aprašytos fosilinės telifonų rūšys:

Nuorodos redaguoti