Atverti pagrindinį meniu
Telšių ješiva
Įkurtas1875 m.
TipasNevalstybinis
Studentų162 (1919 m.)
440 (1936 m.)
VietaTelšiai (iki 1940 m.)
Viklifas, Ohajas (nuo 1941 m.)
Telšių ješivos pastatas
Telšių ješivos studentai 1936 m. Purimo metu

Telšių ješiva (angl. Telshe yeshiva, Rabbinical College of Telshe, Telz Yeshiva) – buvusi viena iš žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų, įkurta 1875 m. Telšiuose ir šiame mieste gyvavusi iki 1940 metų. 1941 m. atidaryta ješiva tokiu pačiu pavadinimu Viklife, Ohajuje, JAV, kur ir šioje šalyje ješiva yra viena iš žymiausių Haredi judaizmo institucijų, kur yra studijuojama Tora.

IstorijaKeisti

Rabinų mokyklą 1875 m. arba 1880 m. (skiriasi datos šaltiniuose) įkūrė Ichakas Jakovas Openheimas, Meiras Atlasas, Zalmanas Abelis ir finansiškai prisidėjęs Vokietijos žydas iš Berlyno Ovadyah Lakhmanas. Mokymo įstaiga suklestėjo, kai jos vadovu tarp 18841885 m. tapo rabinas Eliezeris Gordonas. E. Gordonas vadovavo ješivai ir buvo Telšių vyriausiuoju rabinu iki pat savo mirties 1910 metais. Rabinų E. Gordono ir Simono Škopo pastangomis buvo sukurta unikali „telšietiška" mokymo ješivoje koncepcija, kuri tapo mokymo pagrindu daugybėje ortodoksinės pakraipos ješivų JAV. Ješivoje taip pat dėstė Simča Ziselis Zivas.

Vadinamoji „rabinų seminarija“ – ješiva, dėl savo aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėstančių rabinų išgarsėjo visame pasaulyje. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Torą ir Talmudą, į Telšius rinkosi studentai iš pačių įvairiausių pasaulio taškų: Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos, įvairių Europos valstybių. 1919 m. ješivoje mokėsi 162, o 1936 m. 440 studentų.

Vienas iš žinomiausių šios ješivos vadovų buvo rabinas Josefas Leibas Blochas, kuris vadovavo ješivai nuo 1910 m. iki savo mirties 1930 metų. Kitas svarbus ir garsus ješivai vadovavęs rabinas buvo Chaimas Rabinovičius, kuris vadovavo ješivai tik vienerius metus iki savo mirties 1931 metų. Po jo mirties ješivos vadovu tapo jo sūnus Azrielis Rabinovičius, kuris vadovavo ješivai iki jos uždarymo 1940 metais.

1927 m. ir 1933 m. ješiva buvo atnaujinta, pastatyti keli nauji pastatai (administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpos). 1940 m. ješivoje buvo 500 klausytojų. Telšių ješiva taip pat globojo mažesnes religines mokyklas visoje Lietuvoje. Dalį ješivos studentų paeiliui išlaikė paprasti Telšių žydų bendruomenės nariai, suteikdavę jiems nakvynę ir maistą, kita dalis studentų nuomojo gyvenamąsias patalpas iš vietinių žydų.

Ješiva veikė iki 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, ji buvo likviduota, o jos pastatai nacionalizuoti. Ješivos studentai išsibarstė po visą Lietuvą ir pasaulį. Mieste liko apie 100 studentų, kurie toliau mokėsi privačiuose namuose mažomis grupelėmis. Iki naciams užimant Lietuvą dalis buvusių ješivos auklėtinių sugebėjo išvykti į JAV bei dalis studentų vadovaujamų rabino Chaimo Steino 1940 m. spalio mėnesį traukiniu išvyko į Japoniją dėka Čijune Sugiharos išduotų vizų. Iš Japonijos studentai išvyko į Australiją, o iš ten 1941 m. pradžioje į JAV.

Prieš prasidedant II pasauliniam karui du ješivos mokytojai Ilja Meiras Blochas ir Chaimas Mordechajus Kacas išvyko į JAV ieškoti finansinės paramos ješivai, kur jie ir sužinojo apie prasidėjusį karą, o panaikinus ješivą Telšiuose tapo naujos ješivos įkūrėjais JAV, kuri buvo įkurta 1941 m. lapkričio 10 d. netoli Klivlando ir pavadintą Telšių vardu. Šioje ješivoje iki šiol taikoma Telšiuose sukurta mokymo sistema.[1] 1960 m. Chaimas Mordechajus Kacas Čikagoje atidarė ješivos padalinį, kurį taip pat pavadino Telšių ješiva.

Žymūs auklėtiniaiKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti