Telšių geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Telšių GS)

55°59′34″š. pl. 22°15′05″r. ilg. / 55.9928°š. pl. 22.2515°r. ilg. / 55.9928; 22.2515

  Telšių geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2013 m.
Adresas Telšiai, Stoties g. 35
Atidaryta 1932 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KUŽIAI
Dūseikiai
5,8
Gintaučiai
7,9
Telšiai
5,8
Germantas
4,7
Lieplaukė
KRETINGA

Telšių geležinkelio stotisgeležinkelio stotis šiaurės vakarų Lietuvoje, šiaurinėje Telšių miesto dalyje, Stoties g. 35, atkarpoje Kužiai–Kretinga.[1] Tai vidutinio dydžio stotis Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijoje, aptarnaujanti Telšių miesto gyventojus ir jo pramonės įmones. Stotis įrengta šiauriau miesto centrinės dalies, joje stoja traukiniai Vilnius–Klaipėda ir Radviliškis–Klaipėda.[2]

Istorija

redaguoti

Dar 1897 m. kunigaikštis Oginskis pateikė prašymą Rusijos vyriausybei nutiesti geležinkelį Palanga–Telšiai–Mažeikiai, per kurį Lietuvos pajūris būtų sujungtas su Liepojos–Romnų geležinkeliu.[3] Be to, Vokietijos imperija, XIX–XX a. sandūroje siekdama stiprinti geležinkelių tinklą nuo Vokietijos iki Rusijos, taip pat turėjo savo iniciatyvų. XX a. pradžioje Klaipėdos verslininkams rekomendavus Vokietijos vyriausybė pasiūlė Rusijai nutiesti Klaipėdos–Telšių–Šiaulių geležinkelį,[4] tačiau dėl įtemptų santykių Rusija atsisakė šio pasiūlymo.[5]

Telšius geležinkelis pasiekė po I pasaulinio karo, kai Lietuvos valdžia nutarė sujungti Lietuvos geležinkelio tinklą su Klaipėdos kraštu ir nutiesė Kužių–Kretingos geležinkelį. Taigi, geležinkelio bėgiai Telšius pasiekė tik 1926 m. – tai buvo nuo Šiaulių pusės, nuo Kužių. Nuo 1932 m. iš Telšių geležinkeliu jau buvo galima važiuoti ir iki Kretingos – atidarymo iškilmės vyko spalio 29 d., šventėje dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, ministrai Balys Giedraitis ir Konstantinas Šakenis, geležinkelį pašventino vyskupas Justinas Staugaitis.[6] Pirmajam traukiniui iš Kretingos pasitikti Telšiuose buvo pastatytas didžiulis puošnus trijų arkų bromas, vainikuotas ilgiausiomis vainikų pynėmis. Užrašytas plakatas „Per Žemaitiją į platųjį pasaulį!“ Dalyvavo daug reikšmingų svečių.[7]

Telšių stočiai buvo suteikta III klasė, ji buvo prilyginta Žaslių geležinkelio stočiai XIX a. 2-oje pusėje tiestoje trasoje. Lietuvos geležinkelių kontekste stotis nebuvo itin didelė, tačiau labai svarbi Žemaitijos regionui. Kartu su Plungės GS, buvo pastatyta pagal tą patį projektą, o architektūroje dominuoja modernizuoto neoklasicizmo stilius. Keleivių rūmai buvo tinkuoto mūro, pastatas dengtas čerpėmis.[8]

Naujoji trasa Kretinga–Telšiai–Kužiai buvo tiesiama dviem etapais: 1926 m. buvo nutiesta 56 km ilgio trasos dalis Telšiai–Kužiai, o 1930–1932 m. – 71 km ilgio dalis Kretinga–Telšiai.[9]

XX a. pabaigoje stoties pastatas suremontuotas,[10] 2005 m. rekonstruoti peronai.[11]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Telšių geležinkelio stotis. Minitrips.lt (tikrinta 2023-07-28).
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Telšiai. (Stops.lt)
  3. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 82
  4. I. Louis. Memel als Hafen- und Handelsstadt (1913–1922). – Jena, 1926. // psl. 11
  5. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91
  6. Karys“, 1932-11-02, Nr. 5
  7. Janina Zvonkuvienė. Kretinga-Telšiai geležinkeliui — 90 metų! Stoties salė būdavo pilna gyvenimo… 2022-11-05, Kalvotoji.lt (tikrinta 2023-07-28).
  8. Dabašinskienė, Iveta (2013). „Pirmosios geležinkelio trasos tarpukario Lietuvoje architektūra“. Mokslas – Lietuvos ateitis. 5 (3): 309–315. doi:10.3846/536. ISSN 2029-2341.
  9. Dabašinskienė, Iveta (2014-05-22). „Railway station built in the interwar period in Telšiai / Tarpukario geležinkelio stotis Telšiuose“. Mokslas – Lietuvos ateitis. Vilnius Gediminas Technical University. 6 (3): 340–346. doi:10.3846/mla.2014.46. ISSN 2029-2341.
  10. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 74
  11. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 47