Tekla Dalevskytė-Jenikienė

Tekla Dalevskytė-Jenikienė
lenk. Tekla Dalewska-Jenikowa
Tekla Dalevskytė Jenikienė.jpg
Tekla Dalevskytė-Jenikienė
Gimė 1829 m. sausio 6 d.
Rūdninkai, Rusijos imperija
Tėvas Dominykas Dalevskis
Motina Dominyka Narkevičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Liudvikas Jenikė
Veikla rezistentė, visuomenės veikėja, 1863 m. sukilimo dalyvė

Tekla Dalevskytė-Jenikienė (pilnas vardas - Tekla Paulina) (lenk. Tekla Dalewska-Jenikowa; 1829 m. sausio 6 d. Rūdninkai, Rusijos imperija – ? Varšuvoje, Lenkijos Kongreso karalystė) – rezistentė, visuomenės veikėja, 1863 m. sukilimo dalyvė.

Dalevskių šeimaKeisti

Dominykas Dalevskis ir Dominyka Narkevičiūtė Dalevskienė viso susilaukė 10 vaikų.

Pranciškus Dalevskis, gim. 1825 m., ir Aleksandras Dalevskis, gim. 1827 m., įkūrė Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą, rezistentai, Pranciškus taip pat 1863 m. sukilimo dalyvis, Tekla Dalevskytė-Jenikienė, gim. 1829 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Julija Dalevskytė-Berkmanienė, gim. 1830 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Juzefa Dalevskytė, gim. 1832 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Konstantinas Dalevskis, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvis, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis; jo dvynė sesuo Zuzana Dalevskytė-Turskienė, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, gim. 1838 m., 1863 m. sukilimo dalyvė; Titas Dalevskis, gim. 1840 m., 1863 m. sukilimo dalyvis; Ksavera Dalevskytė, gim. 1842 m., 1863 m. sukilimo dalyvė.[1][2][3]

BiografijaKeisti

Tekla Dalevskytė gimė 1829 m. sausio 6 d. Rūdninkuose smulkiųjų bajorų šeimoje.[1] Lenkų herbynuose rašoma, jog Dalevskių protėviai atvyko iš Liublino vaivadijos[4]

1848 m. mirė Teklos Dalevskytės tėvas Dominykas Dalevskis ir likusi našlė Dominyka Narkevičiūtė-Dalevskienė su vaikais persikėlė gyventi į Vilnių. Keturias iš šešerių seserų leido mokytis į įvairius pensionus.[1][2]

Tekla Dalevskytė dalyvavo 1863 m. sukilime. Suėmus brolį Pranciškų, buvo suimta ir Tekla. Kalėjime bylos tyrimo metu Dalevskytė išbuvo ilgiau kaip dvejus metus. Kalėjime išgirdo ir žinią apie sušaudytą brolį Titą Dalevskį. Po šios žinios Dalevskytė buvo susirgusi. Į Sibirą ji ištremta prieš 1865 m. šv. Velykas po sunkios ligos. Jai teko keliauti su nemažu kalinių konvojumi. Kalinių etapas ėjo per Maskvą.[2] Teklos sesuo Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė aprašė savo sesers kelionę į tremties vietą nupasakodama ir kalinių sutikimą Maskvoje:

Susirinko minia pėsčiųjų Maskvos gyventojų, aristokratai – karietose, kad galėtų pamatyti tuos kilnius, orius ir santūrius, inteligentiška veido išraiška miatežnikus, šias išdidžias ir poniškas asmenybes. Minia šaukė: Udivitelnyj narod”. Maskvos aristokratų karietos lydėjo partiją iki kitos sustojimo vietos. [2]

Tekla Dalevskytė buvo apgyvendinta Insare, Penzos gubernijoje. Čia sutiko pažįstamus tremtinius Napoleoną Jelenskį bei Joną Višnevskį su šeima. Po metų laiko, 1866 m. Teklai Dalevskytei buvo leista persikelti į Samarą pas seserį Apoloniją Dalevskytę-Sierakauskienę. Samaroje likusius tremties metus praleido ir Dalevskyčių motina bei kitos seserys.[2]

Tekla Dalevskytė po amnestijos gavo leidimą iš Siboro persikelti ne į tėvynę, o į Lenkiją. Motina ir seserys pasirinko Varšuvą. Čia Tekla sutiko savo būsimą vyrą rašytoją Liudviką Jenike, su kuriuo susituokė 1870 metais.

Tekla Dalevskytė-Jenikienė mirė Varšuvoje, palaidota Varšuvos Augsburgo evangelikų kapinėse šalia vyro.[5]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 V.Merkys. Dalevskių šeima. Vilnius: Vaga, 1967.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Sudarytojos Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska Kulesza. Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė. Atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-028-8.
  3. Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
  4. A.Boniecki. Herbarz Polski. T.4. Warszawa, 1901, p. 65-66.
  5. Biografija (lenk.)