Teisynas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teisynas – oficialus rašytinis teisės normų rinkinys sąvado forma, turintis teisinę (įstatymo) galią, todėl privalomas atitinkamų teisės santykių subjektams. Nuo paprasto (teisės) rinkinio skiriasi savo privalomumu (galia), oficialumu, kadangi yra viešai paskelbtas kompetentingų asmenų – valdovų, valstybinių institucijų, kitų organizacijų (Bažnyčios ar kt.).

Teisynas – nebūtinai rinktinė tik galiojančių (paprotinės teisės normų), tačiau jis gali būti ir naujai priimamų taisyklių, įstatymų rinkinys (pvz., vad. Barbarų tiesos – Salijų tiesa, Burgundų tiesa ir kt.). Be to teisynas skelbtas nebūtinai spausdinto dokumento (kaip koks nors sąvadas) forma – senovėje jie buvo kaldinami ant akmens, ankstyvųjų Viduarmžių teisynai – rašyti ranka (manuskriptai), nes tik XV a. antroje pusėje buvo išrasta spauda (1455 m. lapkričio 6 d. Gutenbergas išspausdino Bibliją).

Jei oficialiai priimtas teisės sąvadas turi įstatymo galią, jis yra vadinamas teisynu; jei įstatymiškai privalomas teisynas yra sudarytas ne tik suvedant atskiras teisės normas į vieningą visumą, bet ir sistematizuojant teisę, – kodeksu.

Istorija redaguoti

Civilinės teisės sąvadas. 1583 m. leidimas

Pirmųjų teisynų teisės technika buvo netobula, jie atspindėjo primityvią senųjų laikų teisę. Seniausias (žinomas, išlikęs) rašytinis teisės šaltinis – Urnamo teisynas (lot. Codex Ur-Nammu), parašytas šumerų kalba apie 2100 m. pr. m. e. karaliaus Ur-Nammu arba jo sūnaus Šulgi pavedimu. Kiti senovės teisynai – Lipit-Ištar teisynas, sudarytas Mesopotamijoje apie 1930 m. pr. m. e., Hamurapio teisynas, priimtas Babilono valdovo Hamurapio (1728 m. pr. m. e. – 1686 m. pr. m. e.). Šie teisynai nebuvo teisės kodeksai modernia prasme, o paprasti taisyklių rinkiniai (juos paskelbimas – ne kodifikacija, o teisėkūros išraiška).

530 m. Rytų Romos imperatorius Justinianas pavedė teisininkui Tribonianui, į komisiją įtraukiant dar 16 teisės žinovų, surinkti bei susisteminti galiojančią teisę. Taip gimė Civilinės teisės sąvadas (Corpus iuris civilis) – pirmoji kodifikacija.