Teisė į darbą

Teisė į darbą - žmogaus teisė pasirinkti (turėti) darbą, profesiją, teisė į apsaugą nuo nedarbo.

Istorija

Charles Fourier, kritikuodamas abstrakčias teises, iškeltas Prancūzų revoliucijos, pirmasis įvardijo subjektinę teisę į darbą.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teisę į darbą numatė kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių.

TSRS įstatymai numatė ne tik teisę į darbą, bet ir pareigą dirbti.

Lietuva

LR Konstitucija neįvardija teisės į darbą, tačiau ši netiesiogiai išplaukia kaip galimybė pasirinkti darbą:

48 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms (LR darbo kodeksas, 86 str.).