Tavangas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis apie slėnį Himalajuose. Apie to paties pavadinimo miestą, žiūrėkite straipsnį Tavangas (miestas), apie rajoną – Tavango rajonas

Aukštųjų Himalajų slėnis: Tavangas རྟ་དབང་
Šalis	Indija (Arunačal Pradešas)
Tautos	Tavango monpai (apie 10 000)
Miestai	Tavangas
Tavango slėnis - Nr. 55 žemėlapyje

Tavango slėnis (tibet. རྟ་དབང་ Rta-dbang – „arklio išrinktasis“) – kalnų slėnis Aukštuosiuose Himalajuose, prie pat šiaurės rytinės Butano sienos, šiuo metu administruojamas Indijos (Arunačal Pradešo), bet ginčytina teritorija su Kinija. Slėnis yra maždaug 3000 m aukštyje, jam būdingas šaltas klimatas. Per jį teka to paties pavadinimo upė – Tavang ču.

Slėnio pagrindinė etninė grupė yra Tavango monpai (viena iš monpų etninių subgrupių). Jie išpažįsta Tibeto budizmą, Boną, kultūriškai artimi tibetiečiams.

Istorija

Tavango vienuolyno Buda

Manoma, kad slėnis buvo vienas iš svarbiausių centrų Monjulo valstybėje, kuri mūsų eros pirmame tūkstantmetyje valdė didelę dalį Himalajų, įskaitant ir Butaną bei Sikimą.

Slėnio sparti tibetizacija prasidėjo XVII a., kuomet, Tibetą valdant V Dalai Lamai, slėnis buvo įjungtas į Tibeto sudėtį, 1681 m. slėnyje pastatytas Tavango vienuolynas, kuris laikomas antru didžiausiu Tibeto budizmo vienuolynu pasaulyje (po Lasos Drepungo), ir didžiausiu budistų vienuolynu Indijoje. Nuo tada Tavango slėnis buvo politinio ir kultūrinio Tibeto dalimi, iš čia kilo VI Dalai Lama.

1914 m. nubrėžus McMahono liniją, Tibetas atidavė Tavango slėnį Britų Indijai, tačiau Indija kontrolę slėnyje įgijo tik 1951 m., kuomet čia įvedė savo kariuomenę ir išvijo Kinijos būrius. 1962 m. kilus Kinijos-Indijos karui, slėnį vėl užėmė Kinija, bet po karo jį susigrąžino Indija. Slėnis, kaip ir beveik visas Arunačal Pradešas vis dar lieka ginčytina teritorija.

Slėnyje Indija vysto turizmą, kurio didžiausia trauka yra Tavango vienuolynas.