Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

XVII a. pradžioje įsikūręs baudžiavinis kaimas vadinosi Taurai, kurie priklausė Seivų seniūnijai ir 1642 m. dvaro apyraše užrašyti su 20 valakų žemės plotu [2]. Ne visa žemė buvo dirbama – vakarinėje kaimo pusėje augo miškas, prieš kolonizaciją priklausęs Punsko- Seivų girininkijai ir gyventojų vadinamas Taurais. Susiformavus baudžiaviniam sodžiui, gyventojai jį pavadino miško vardu. XVIII a. pradžioje dėl badmario Taurų kaimas ištuštėjo, o apleistą žemę dirbo kaimyninių Vidugirių, Pelelių, Užvidugirio Būdos kaimų valstiečiai. XVIII a.XIX a. sandūroje Taurų kaimo žemėse įsikūrė Taurusiškės dvaras.

Taurusiškės palivarkas 1867 m. buvo atiduotas generolui Zaicevičiui, o po Pirmo pasaulinio karo Lenkijos valdžios išparceliuotas ir kolonizuotas lenkais [3] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1921 m. kaime buvo septyni gyvenamieji namai ir 47 gyventojai, iš kurių pagal lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą buvo 23 lenkai ir 24 lietuviai.[4] Po Antro pasaulinio karo įsikūrė kelios lietuviškos šeimos, prie kaimo prijungta Rutka Pachuckich gyvenvietė.[5] 1962 m. gegužės 21 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmėKeisti

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Taurus arba Tauras.

Žymūs žmonėsKeisti

IšnašosKeisti

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf
  2. Radv. Arch. XXV- 368, 51 p.
  3. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva III tomas)
  4. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  5. 3

LiteratūraKeisti

Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4t, VER, Vilnius,1987, 284 psl.

NuorodosKeisti