Taujėnų valsčius
55°23′š. pl. 24°46′r. ilg. / 55.39°š. pl. 24.76°r. ilg.
Taujėnų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Taujėnai, Taujėnai (kaimas) (1877) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Ukmergės apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Taujėnų valsčius (rus. Товянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į šiaurę nuo Ukmergės. Centras – Taujėnai, kurį laiką – Taujėnai (kaimas).
Istorija
redaguotiMinimas nuo XVI a. 1-osios pusės, atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kavarsko rajonui (8 apylinkės) ir Ukmergės rajonui (1 apylinkė).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 6171 | 627 kiemai [2] | 10 seniūnijų | 113 | |
1923 m.[3] | 263 | 8357 | 1684 | ||
1932 m. | 257 | 9050 | 12 seniūnijų [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
265 | 9 apylinkės [5] |
Vadovai
redaguoti- Petras Auglys, 1932 m.[6]
Suskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Baleliai | Balelių seniūnija | Balelių apylinkė |
Baravykai | Baravykų seniūnija | - |
Domeikiai | Domeikių seniūnija | - |
Gudeliai | - | Gudelių apylinkė |
Laviškis | - | Laviškio apylinkė |
Lėnas | Lėno seniūnija | - |
Mariniškiai | Mariniškių seniūnija | - |
Paąžuoliai | - | Paąžuolių apylinkė |
Pamernackai | Pamernackų seniūnija | - |
Radeckai | Radeckų seniūnija | - |
Radžiūnai | Radžiūnų seniūnija | Radžiūnų apylinkė |
Šalnos | Šalnų seniūnija | Šalnų apylinkė |
Taujėnai | Taujėnų seniūnija | Taujėnų apylinkė |
Užulėnis | - | Užugirio apylinkė |
Užupušiai | Užupušių seniūnija | - |
Varžos | - | Varžų apylinkė |
Žibučiai | Žibučių seniūnija | - |
Iš viso: | 12 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguotiValsčiuje 1923 m. surašymo metu buvo šios gyvenvietės:
- Akmenytės vs.
- Albickėlių k.
- Albickėlių vs.
- Aukštalaukės vs.
- Bagnapolio vs.
- Balalių dv.
- Balalių k.
- Balalių plv.
- Baraučiznos k.
- Baravykų k.
- Blauzduvės vs.
- Bugeniškių dv.
- Čebatoriškių k.
- Dameikių k.
- Dembuvkos (Ąžuolytės) plv.
- Dumblių vs.
- Gaidelių k.
- Gaivenių k.
- Garbenų k.
- Gaspariškių k.
- Gelučių k.
- Gelučių vs.
- Genetinių k.
- Giedraitiškių k.
- Gudelių k.
- Ilgatrakio vs.
- Ivankos vs.
- Jadvišynės I vs.
- Jadvišynės II vs.
- Janušių k.
- Jasiuliškių I vs.
- Jasiuliškių II dv.
- Jusiškio k.
- Kalnelių vs.
- Kalnų vs.
- Kapelių vs.
- Kartanų (Augustinavos) vs.
- Kartanų k.
- Kartanų plv.
- Konstantinavos dv.
- Kraupėnų k.
- Krenkalnio (Pustagirio) vs.
- Kurklintiškių k.
- Laukagalių I k.
- Laukagalių II k.
- Laviškėlių vs.
- Laviškių dv.
- Laviškių k.
- Lėnų k.
- Lėnų plv.
- Makoriškių vs.
- Maldenių k.
- Mariniškių k.
- Mažeikių k.
- Misonių vs.
- Miškinių k.
- Miškinių vs.
- Namikių k.
- Namikių plv.
- Naručių k.
- Naujasodžių k.
- Neprausčių k.
- Neprausčių plv.
- Novoroždestvenskos k.
- Paežerio vs.
- Pagojo vs.
- Pakėnų k.
- Pamernackų k.
- Pamušės dv.
- Pamušės k.
- Pamušio dv.
- Pastrazdiškių vs.
- Pausiogynės vs.
- Paužuolių k.
- Piltekų vs.
- Pravackų k.
- Punių k.
- Pupeliškių vs.
- Pustagirių vs.
- Radeckų (Kongeliškių, Vološini
- Radeckų plv.
- Radžiūnų k.
- Radžiūnų plv.
- Ringelių k.
- Ringių k.
- Sakusčių k.
- Samboliškių vs.
- Skabeikių k.
- Skaistužio vs.
- Staskūniškių dv.
- Steprų vs.
- Strazdų plv.
- Svirnų Aukšt. dv.
- Svirnų Žem. dv.
- Šalnų k.
- Šarkėnų k.
- Šelkavos dv.
- Šilų (Bagumilavos, Šilagalio)
- Šiukštiškėlių k.
- Šiukštiškių k.
- Šivelų k.
- Šlaitų k.
- Šlenių k.
- Šobliškių (Jakūbiškio) k.
- Švikaučiškių k.
- Taujankų k.
- Taujėnų dv.
- Taujėnų k.
- Taujėnų mstl.
- Trakų k.
- Tulušių k.
- Ungurių k.
- Užkapių vs.
- Užulėnio k.
- Užupušių k.
- Užuraisčių vs.
- Vadų k.
- Vagarių k.
- Varilėnų k.
- Varžų k.
- Vilpišių k.
- Viškonio dv.
- Vladislavavos (Smėlytės) vs.
- Žibučių k.
- Žilvičupės k.
- Žiogelėnų I vs.
- Žiogelėnų II vs.
- Žiogų vs.
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1829 | Zamūšė | Boleslovas Dluskis, vienas žymiausių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje, tapytojas ir gydytojas | 1905 |
1874 | Užulėnis | Antanas Smetona, Lietuvos prezidentas | 1944 |
1891 | Radeckai | Vaclovas Griganavičius, karininkas | 1940 |
1892 | Baleliai | Ignas Bujakas, gydytojas | 1983 |
1909 | Šalnos | Vaclovas Baravykas, pedagogas | 1974 |
1928 | Šarkėnai | Alfonsas Gudzevičius, dailininkas | 2009 |
1931 | Jusiškis | Aloyzas Sakalas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras | 2022 |
1937 | Šalnos | Alfonsas Čekauskas, pedagogas | 2019 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 761 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 168