Taujėnų herbas
Taujėnų herbas – Taujėnų miestelio ir seniūnijos heraldinis atributas.
Aprašas
redaguotiSidabriniame lauke juodasis gandras raudonais snapu ir kojomis laiko koja primynęs žalią besirangančią gyvatę. Žalioje skydo galvoje trys sidabriniai kolonų kapiteliai.
Simbolika
redaguoti- Sidabrinis skydas – turtas, dora, skaistumas ir nekaltybė.[1]
- Gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Vienoje antikinių legendų pasakojama, kaip gandras maitino savo senus tėvus taip, kaip maitina savo vaikus. Daugelyje pasaulio kultūrų jis simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Rytų šalyse gandras – ilgaamžiškumo, kitur – orumo, tyrumo ir budrumo simbolis.
- Kolonos – dieviška jėga, žemiško gyvenimo energija, pastovumas ir tvirtumas.
Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti, pagal Europos Sąjungos standartus I kategorijos saugotini paukščiai, tarp jų – juodasis gandras. Kadangi dvaro rūmų ir bažnyčios fasaduose yra dorėninės kolonos, buvo nuspręsta vienu iš simbolių pasirinkti kolonas, kitu – juodąjį gandrą.
Istorija
redaguotiTaujėnai istorinio herbo niekada neturėjo. Dabartinis herbas patvirtintas LR prezidento dekretu. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.