Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Tartupis
Tartupio kaimas.JPG

Tartupis
Koordinatės 54°35′38″š. pl. 23°49′30″r. ilg. / 54.594°š. pl. 23.825°r. ilg. / 54.594; 23.825 (Tartupis)Koordinatės: 54°35′38″š. pl. 23°49′30″r. ilg. / 54.594°š. pl. 23.825°r. ilg. / 54.594; 23.825 (Tartupis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų skaičius 38 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Tar̃tupis

Tartupis – kaimas Prienų rajone. Veikė Kunigiškių pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius, yra biblioteka (nuo 1973 m.).

Tai trečias pagal didumą Naujosios Ūtos seniūnijos kaimas. Šiaurinėje pusėje kaimą nuo Žemaitkiemio k. skiria senasis Prienai–Marijampolė per Ūtą kelias, rytuose atsiremia į Prienų šilą, ribojasi su Vartų kaimu, pietryčiuose kaimą nuo Balbieriškio seniūnijos skiria dabartinis Prienai–Marijampolė plentas, vakaruose Ūtos giraitė skiria nuo Naujosios Ūtos kaimo.

Per kaimą teka Tartupio ir Aviniškės upeliai. Tartupio upelis, ištekantis iš pašilės ties dabartine Mažiešiaus sodyba, prisijungia prie Dūmės, pašilėje kerta Prienai-Marijampolė plentą ir, susijungusi su Aviniškės upeliu, dar vėliau su Ringiu, vingiuoja Nemuno link. Upelis po melioracijos tekėjo kanalais. Bebrams pastačius užtvankas upelis tapo pelkynais, vietinių žmonių vadinamais „Bebruliškėm“.

Aviniškės upelis išteka iš tarp Užbalių bei Senaūčio kaimų esančių pušynėlių ir Rodžbalės slėniu teka per Žemaitkiemio kaimą ir Tartupio kaimo vakariniu pakraščiu link Balbieršgirės. Iki 1962 metais vykusios melioracijos Aviniškė tekėjo savo senąja vaga. Dabar ji teka kanalais.

IstorijaKeisti

XVI a. pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. 1744 m. įsikūrė Mikališkio ir Tartupio dvarai.

Tartupio kaimo šiauriniame pakraštyje (iki 1962 m. melioracijos) buvo seklus Skersabalio ežeras. Paežerėje buvo keturiasdešimt keturios sodybos. Iš jų žmonės eidavo dirbti į (už dabartinės Černevičiaus sodybos) įsikūrusį Tartupio dvarą. Per I Pasaulinį karą sudegė paežerės sodybos. Savanoriams žemes dalino kitur – ten ir dygo naujos sodybos. Taip atsirado savanorių – Gelčio, Mickaus, Kaminsko sodybos.

Tartupio kaimo Lietuvos partizanai:

  • Mickus Jurgis Žuvo 1945 m. gruodžio 27 d.
  • Milašauskas Alfonsas, Jokūbo iš Tartupio k. sugautas ir nuteistas 25 metams. Negrįžo – miręs 1965 m.
  • Milašauskienė Elena (Ramunė) iš Tartupio k. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės DLK Kęstučio Tėvūnijos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyvė, gim. 1898 m. Dainavos Apygardos vado įsakymu Nr.4, 1951.04.21 atžymėta III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi. 2006 m. gegužės 15 d. Nr. 612 d. respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Elenai Milašauskienei (Ramunei) po mirties suteiktas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius. *Venclovas Antanas iš Tartupio k. 1924–1946.

1936–1937 m. šalia senojo Marijampolė–Prienai kelio, pietiniame dabartinės pagalbinės Žemaitkiemio gyvenvietės gale, Tartupio kaime buvo pastatyta medinė dviejų aukštų mokykla. Medinė mokykla, statyta Smetonos laikais, išbuvo tik apie 5-7 metus, nes grįždami vokiečiai ją sudegino.

Pokariu mokyklai vėl reikėjo naujų patalpų, todėl ji buvo perkelta į Tartupio kaimą pas Povilą Mickų. Joje dirbo mokytojai Tarasevičiūtė, Marytė Juknevičiūtė, Bronius Kirtiklis. Pradžios mokykla buvo kilnojama iš vienos sodybos į kitą. 1948 m. Laukaičių statytame dviejų aukštų pastate, juos ištrėmus į Sibirą, 1949 m. kūrėsi Tartupio septynmetė mokykla. 1964 metais, pastačius Žemaitkiemio kaime naują dviejų aukštų mokyklą, visa mokykla persikėlė į Žemaitkiemį.

Sovietmečiu priklausė Žemaitkiemio kolūkiui.

2014 m. kaime gyveno 65 gyventojai.

ŠaltiniaiKeisti

  • Išrašas. Lietuvos Ypatingasis Archyvas. F.- I Ap.58 B.44419/181-1)
  • Išrašas iš Angelės Milašauskaitės – Degutienės – (Elenos Milašauskienės anūkės) asmeniniame archyve saugomo apdovanojimo lapo.
  • Kraštotyrininko Vytauto Degučio surinkta medžiaga seniūnijos istorijai rašyti.
  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais.“ I ir II d. Naujoji Ūta.
  • Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius
  • Antanina Garmutė. „Išėjo broliai“.1990 m.