Tarp pilkų debesų
Pirmojo leidimo viršelis | |
Autorė | Rūta Šepetys |
Šalis | JAV |
Žanras | Istorinis romanas |
UDK: | 821.111(73)-31 |
Originalus leidimas | |
Pavadinimas | Between Shades of Gray |
Šalis | JAV |
Kalba | anglų |
Leidykla | Philomel Books |
Išleista | 2011 m. |
Formatas | Minkštais viršeliais |
Puslapių | 452 |
ISBN: | 1611290872 |
ISBN-13: | 9781611290875 |
OCLC: | 1020772154 |
Pirmasis lietuviškas leidimas | |
Pavadinimas | Tarp pilkų debesų |
Leidykla | Alma littera |
Išleista | 2011 m. |
Vertėja | Lina Būgienė |
Formatas | Kietais viršeliais |
Puslapių | 334 |
ISBN-13: | 978-9955-38-964-4 |
Tarp pilkų debesų (angl. Between Shades of Grey) – Rūtos Šepetys debiutinis romanas, „New York Times“ bestseleris. Jame atvaizduojamos Stalino represijos XX a. antrojoje dalyje, pasakojamas iš Lietuvos į Sibirą kartu su mama ir jaunesniuoju broliu ištremtos Linos gyvenimas. Romanas išverstas į daugiau nei 27 kalbas.[1] Italijoje įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą.
„Tarp pilkų debesų“ iš pradžių buvo kurtas kaip pornografinis filmas, tačiau yra ir keletas suaugusiųjų publikacijų. Interviu su „ThirstForFiction“ metu, Rūta Šepetys teigė, jog priežastis, kodėl ji norėjo romaną skirti jaunuoliams, buvo didelis Lietuvoje sutiktų išgyvenusių tremtinių skaičius, kurie trėmimų metu buvo paaugliai ir turėjo žymiai didesnį norą gyventi nei daugelis to paties likimo vyresnio amžiaus žmonių.[2]
Įkvėpimas ir pagrindas
redaguoti„Tarp pilkų debesų“ kurtas remiantis istorijomis, kurias autorė girdėjo iš išgyvenusiųjų Baltijos žmonių genocidą, lankydama gimines Lietuvoje.[3]
Šepetys nusprendė rašyti fantastinį romaną vietoje nefantastinio tomo, kad išgyvenusiesiems su ja bendrauti būtų paprasčiau. Savo vizito metu ji apklausė kelias dešimtis žmonių.[4]
Aprašymas
redaguotiDĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.
Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie – dar gyvi.
Veikėjai
redaguoti- Lina Vilkaitė: 15-os metų protagonistė. Kartu su mama ir broliu NKVD karininkų išgabenta iš namų ir ištremta.
- Jonas Vilkas: Linos dešimtmetis brolis.
- Elena Vilkienė: Linos ir Jono mama.
- Kostas Vilkas: Linos ir Jono tėvas, atskirtas nuo savo šeimos.
- Andrius Arvydas: 17-os metų vaikinas, tremtyje įsimylėjęs Liną. Andrius, naudodamasis savo nesėkme, stengiasi padėti kitiems. Jis rūpinasi Linos šeima kiek tik begalėdamas.
- Ponia Arvydienė: Andriaus mama. NKVD priversta užsiimti prostitucija, tačiau jai atsilyginama maistu, vandeniu, maudymusi ir kitais dalykais, kurių likę tremtiniai negali gauti.
- Nikolajus Kreckis : Jaunas NKVD karininkas, padedantis Linai ir jos motinai.
- Ponas Stalas: Ištremtas kartu su kitais. Pirmąją dieną iššoka iš sunkvežimio ir susilaužo koją. Elgiasi taip, lyg nieko nebijotų. Linos ir Jono pramintas „plikiu“. Nuo pat pradžių trokštantis mirti. Švenčiant Kūčias paaiškėja, jog Stalas yra žydas.
- Janytė: Naivi, jauna mergaitė, gelbstinti kitiems ir kalbanti su savo „mirusia“ lėle (lėlė buvo peršauta ir suplėšyta NKVD pareigūnų).
- Joana: Linos ir Jono pusseserė, pabėgusi į Vokietiją prieš NKVD atvykimą. Tai ir yra Linos šeimos ištrėmimo priežastis. Joana minima didžiojoje dalyje Linos prisiminimų.
- Daktaras Samodurovas : Daktaras, inspektorius, išgelbėjęs Linos, Janytės ir Jono gyvybes.
- Lukas: Įsitikinęs, jog jie keliauja į Ameriką.
- Ona: Tiesiai iš gimdyklos su naujagimiu įsodinta į traukinį ponia, kurios kūdikis miršta beveik tuoj pat. Ona praranda sveiką protą ir yra nušaunama vieno iš kariškių.