Taros kanjonas (juodkal. Kanjon Tare/Кањон Таре) – kanjonas Juodkalnijoje. Tai giliausias tarpeklis Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje (po Kolorado upės tarpeklio, esančio JAV).

Taros kanjonas

1980 m. Taros tarpeklis, kaip dalis Durmitoro nacionalinio parko, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Taros kanjonas yra tarp Durmitoro ir Siniajevinos kalnų iš vienos pusės ir Liubišnios bei Zlatni Boro iš kitos pusės. Jis tęsiasi nuo Bistricos Juodkalnijoje iki Humo Bosnijoje ir Hercegovinoje. Taros tarpeklio ilgis yra apie 82 km, gylis – iki 1300 m. Paskutiniai 36 km sudaro sieną tarp Bosnijos ir Juodkalnijos.

Kanjonui būdingos uolėtos ir akmenuotos terasos, smėlio paplūdimiai, aukštos uolos ir daugiau nei 80 didelių olų. Kanjoną suformavo erozijos procesai. Tarpeklis apaugęs tankiais pušynais, kurie persipina su čia esančiais skaidriais ežerais. Tarpeklyje veisiasi daug retų gyvūnų, vabzdžių, auga vietinė augmenija. Kartu su Drinos upe Tara yra pagrindinė Europos neršto vieta dunojinėms lašišoms.

Upę maitina daugybė šaltinių bei keli intakai. Svarbiausi kairieji intakai yra Ljutica ir Sušica, didžiausi dešinieji intakai – Vaskovačka Rijeka ir Draga. Didžiausias šaltinis yra Bajoloviča Sige, esantis dešiniajame krante, iš jo per sekundę išteka keli šimtai litrų vandens. Vanduo iš Bučvicos olos krenta į Tarą ir daugiau nei 30 metrų aukščio daugiau kaip 150 m plotyje.

Nacionaliniame parke upės nuolydis yra vidutiniškai 3,6 m/km, daug slenksčių. Slenksčių keliamas ošimas girdimas nuo kanjono kraštų. Iš daugiau nei 40 slenksčių žymiausi yra Džavolje Lazi, Sokolovina, Bijoli Kamen, gornji Tepački Buk ir Donji Tepački Buk.

1938-40 m. per upę pastatytas Džiurdževiča Taros tiltas, kuris ilgą laiką buvo vienintele šiaurinę ir pietinę šalies dalį jungiančia transporto arterija.[2]

Nuorodos redaguoti