Tamaritu I

Tamaritu I (Tammaritu) – Elamo valdovas, valdęs 653-652 m. pr. m. e.^[1]; valdžia Tamaritu I atiteko 653 m. pr. m. e. nukirsdinus jo pirmtaką Teumaną; Tamaritu I valdė tik dalį Elamo, kitą šalies dalį valdė jo brolis Umanigašas.^[2]^[3] Brolių tėvas – Urtakas.^[1]

Umanigašo ir Tamaritu I tėvas Urtakas Elamą valdė nuo 675 m. pr. m. e. iki savo mirties 664 m. pr. m. e., tuomet valdžia atiteko Teumanui. Baimindamiesi Teumano, Urtako sūnūs Umanigašas, Umanapa ir Tamaritu pabėgo į Asiriją,^[4] saugomi asirų broliai gyveno Ninevijoje.^[5] Iš to, kur Tamaritu vardas įrašytas asirų sąrašuose, sprendžiama, kad jis greičiausiai buvo jaunesnysis Urtako sūnus.^[6]

Teumanas žuvo Ulai mūšyje: buvo nukirsdintas, paliepus Asirijos karaliui Ašurbanipalui; šis paskyrė Umanigašą elamitų Madaktu miesto „karaliumi“, o jo brolį Tamaritu I – Hidalu „karaliumi“.^[6] Tuo metu Ašurbanipalo brolis Šamaš-šum-ukinas (Babilonijos karalius) siekė užvaldyti Asirijos imperiją.^[6] Prie sukilimo prisidėjo ir Umanigašas: 652 m. pr. m. e. Šamaš-šum-ukinui paremti jis nusiuntė karių.^[6] Elamitų pajėgos patyrė pralaimėjimą, netrukus valdžia Elame atiteko kitam Tamaritu (ne Teumano broliui).^[6] Veikiausiai kelią į valdžią jam atvėrė būtent elamitų pralaimėjimas.^[7] Šis Umanigašo įpėdinis dabar įvardijamas Tamaritu II.^[1]

Šaltiniai redaguoti

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Jane McIntosh (2005). Ancient Mesopotamia: New Perspectives. ABC-CLIO. p. 359. ISBN 978-1-57607-965-2.
↑ Martin Sicker (2000). The Pre-Islamic Middle East. Greenwood Publishing Group. p. 225. ISBN 978-0-275-96890-8.
↑ John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 888. ISBN 978-0-521-22717-9.
↑ D. T. Potts. (1999). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. pp.277-8.
↑ Paul-Alain Beaulieu (2017). A History of Babylon, 2200 BC - AD 75. Wiley. p. 280. ISBN 978-1-119-45907-1.
↑ ^6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 ^6,4 D. T. Potts. (1999). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. p. 280.
↑ John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press, 150. ISBN 978-0-521-22717-9.

[McIntosh2005p359-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Jane McIntosh (2005). Ancient Mesopotamia: New Perspectives. ABC-CLIO. p. 359. ISBN 978-1-57607-965-2.

[Sicker2000p225-2] Martin Sicker (2000). The Pre-Islamic Middle East. Greenwood Publishing Group. p. 225. ISBN 978-0-275-96890-8.

[Boederman1997p888-3] John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press. p. 888. ISBN 978-0-521-22717-9.

[Pottsp2778-4] D. T. Potts. (1999). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. pp.277-8.

[Beaulieu2017p280-5] Paul-Alain Beaulieu (2017). A History of Babylon, 2200 BC - AD 75. Wiley. p. 280. ISBN 978-1-119-45907-1.

[Pottsp280-6] 6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 ^6,4 D. T. Potts. (1999). The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State. p. 280.

[Boederman1997p150-7] John Boederman (1997). The Cambridge Ancient History. Cambridge University Press, 150. ISBN 978-0-521-22717-9.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]