Talasofobija (iš sen. graikų k. θάλασσα „jūros“, φόβος „baimė“)[1] – gilių vandens telkinių, tokių kaip jūra, vandenynai, baseinai ar ežerai, baimė. Nors ir labai glaudžiai susijusi, talasofobija neturėtų būti painiojama su akvafobija, kuri klasifikuojama kaip vandens baimė. Talasofobija gali apimti baimę būti giliuose vandens telkiniuose, didžiulės jūros tuštumos, jūros bangų, vandens gyvių ir atstumo nuo sausumos baimę.

Talasofobijos priežastys gali būti labai įvairios, kas šią fobiją sukelia, nėra iki galo aišku, galimas priežastis aiškinasi medicinos specialistai.[2] Mokslininkai teigia, kad didelių vandens telkinių baimė iš dalies yra žmogaus evoliucinė reakcija, taip pat gali būti susijusi su kultūros įtaka – gąsdinančiais jūrų siaubūnų vaizdiniais.[3] Taip pat teigiama, kad pagrindinė fobijos psichologinė priežastis yra simbolinė vandens prigimtis. Konkrečiai jūros platybės dažnai siejamos su gilia žmogaus pasąmone.[4]

Išnašos redaguoti

  1. „thalass(o)-, comb. form. OED Online. Oxford University Press. 2018 m. birželio mėn. Nuoroda tikrinta 2018-08-07.
  2. „Thalassophobia: Causes and treatments for the fear of the ocean“. www.medicalnewstoday.com (anglų). 2020-11-19. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
  3. Beasts of the deep : sea creatures and popular culture. Hackett, Jon, Harrington, Seán. Herts, United Kingdom. 2018-02-02. ISBN 978-0-86196-939-5. OCLC 1024275039.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) CS1 priežiūra: others (link)
  4. Jamieson, Alan J; Singleman, Glenn; Linley, Thomas D; Casey, Susan (2021-07-28). Browman, Howard (red.). „Fear and loathing of the deep ocean:why don't people care about the deep sea“. ICES Journal of Marine Science (anglų). 78 (3): 797–809. doi:10.1093/icesjms/fsaa234. ISSN 1054-3139.