Taimyro dolganų–nencų rajonas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Taimyro dolganų–nencų rajonas
Таймырский Долгано-Ненецкий район
Flag of Taymyr Autonomous Okrug.svg Coat of Arms of Taimyria.svg
Krasnojarski-krai-taymyrsky.png
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Krasnojarsko kraštas Krasnojarsko kraštas
Administracinis centras Dudinka
Kaimo apylinkių 4
Įkūrimo data 2007 m.
Gyventojų (2013) 34 053
Plotas 879 900 km²
Tankumas (2013) 0,04 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Taimyro dolganų–nencų rajonas

Taimyro dolganų–nencų rajonas (rus. Таймырский Долгано-Ненецкий район) arba Taimyrija – Krasnojarsko krašto rajonas, esantis šiaurinėje krašto dalyje; didžiausias visos Rusijos rajonas (didesnis už bet kurią Europos šalį). Administracinis centras – Dudinka. Šiame krašte esantis Norilsko miestas su apylinkėmis (Talnachas, Kajerkanas, Snežnogorskas) rajonui nėra pavaldus.

Taimyro rajonas sudarytas 2007 m., prijungus Taimyro (dolganų–nencų) autonominę apygardą prie Krasnojarsko krašto.

GeografijaKeisti

Rajonas ribojasi su Jakutija rytuose, su Jamalo nencų autonomine apygarda vakaruose, su Krasnojarsko krašto Turuchansko ir Evenkų rajonais pietuose. Taimyro rajonas užima 37 % Krasnojarsko krašto ir 5,14 % Rusijos ploto.

Taimyro rajonas įsikūręs daugiausia Taimyro pusiasalyje, taip pat apima rytinį Gydano pusiasalio pakraštį. Iš šiaurės skalauja Karos ir Laptevų jūros, giliai įsiterpiančios Jenisiejaus ir Chatangos įlankos; čia yra šiauriausia Azijos žemyno vieta – Čeliuskino kyšulys. Rajonui priklauso Šiaurinės Žemės salynas, Sibiriakovo, Susivienijimo, Kirovo salos. Taimyro pusiasalyje iškilę Byrangos kalnai, toliau pietuose plyti Šiaurės Sibiro žemuma, yra šiaurinė Putorano plynaukštės dalis.

Svarbiausios upės: Jenisiejus, Chatanga (su Cheta, Kotuju, Popigajumi), Piasina (su Dudypta), Taimyra. Gausybė ežerų (Taimyro, Piasino, Lamos, Changajaus, Nadudoturku, Labazo, Kokoros, Melkojės ir kt.).

Klimatas itin vėsus, atšiaurus: liepą temperatūra siekia +10–14 °C, sausį -32–40 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–500 mm.

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtis (2002 m.):

Pagrindinės gyvenvietėsKeisti