Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas
| Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas | |
  | |
| Įkurtas | 1975 m. kovo 1 d. |
|---|---|
| Direktorius | Saulius Klimašauskas |
| Vieta | Saulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.bti.vu.lt |
54°43′20″š. pl. 25°19′36″r. ilg. / 54.72236°š. pl. 25.326798°r. ilg. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas – mokslinių tyrimų institucija, priklausanti Vilniaus universitetui. Institute atliekami gyvybės mokslų ir biotechnologijų sričių tyrimai.
Istorija
redaguoti1975 m. kovo 1 d. įkurtas Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybos padaliniui „Biopreparatas” priklausantis Sąjunginis taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institutas. Paskirtis – fermentų gryninimas, gryninimo technologijų pasitelkiant mikroorganizmus ruošimas bei fermentų fizikinių ir cheminių savybių tyrimas. Institute išvystyta prokariotų ir eukariotų genų inžinerija. Sukurtos fermentinės technologijos pritaikytos maisto bei lengvojoje pramonėje. 1984 m. pradėti medicininės paskirties baltymų tyrimai bei jų gamybos technologijų ruošimas. Bandomieji pavyzdžiai panaudoti ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams. 1986 m. pradėti priemonių aplinkos valymui nuo naftos teršalų tyrimai, šiai sričiai plėtoti 1988 m. sukurtas „Biocentro“ kooperatyvas, 1991 m. tapęs dukterine instituto įmone UAB „Biocentras“.
Po nepriklausomybės atkūrimo institutas įregistruotas kaip įmonė Taikomosios enzimologijos institutas „Fermentas” (1990 m. gruodžio 28 d.). 1991 m. rugpjūčio 6 d. suteikiamas valstybinio instituto statusas, pavadinimas pakeičiamas į Biotechnologijos institutas „Fermentas”. Nuo 1995 m. lapkričio 23 d. institutas vadinamas trumpesniu pavadinimu Biotechnologijos institutas.
Sumažėjus instituto produkcijos paklausai pradėta restruktūrizacija: atskirti moksliniai ir gamybiniai padaliniai. 1994 m. įkurtos dukterinės mokslinės-gamybinės įmonės „Fermentas” (molekulinės biologijos reagentai; privatizuota 1995 m. kaip UAB „Fermentas“) ir „Biofa” (genų inžinerinė farmacija; privatizuota 1995 m. kaip UAB „Biofa“).
2010 m. spalio 1 d. institutas prijungtas prie Vilniaus universiteto (VU), suteiktas dabartinis pavadinimas.[1] 2016 m. pirmoje pusėje kartu su Biochemijos institutu ir Gamtos mokslų fakultetu perkeltas į naujai įkurtą VU Gyvybės mokslų centrą.[2]
Skyriai
redaguoti| Skyrius | Vedėjas |
|---|---|
| Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius | Virginijus Šikšnys |
| DNR modifikacijos tyrimų skyrius | Saulius Klimašauskas |
| Eukariotų genų inžinerijos skyrius | Gintautas Žvirblis |
| Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius | Aurelija Žvirblienė |
| Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyrius | Daumantas Matulis |
| Bioinformatikos skyrius | Česlovas Venclovas |
| Mikrotechnologijų sektorius | Linas Mažutis |
| Taikomosios biokatalizės sektorius | Inga Matijošytė |
Instituto vadovai
redaguoti| Vardas ir pavardė | Nuo | Iki |
|---|---|---|
| Antanas Skaistutis Glemža | 1975 m. kovo 1 d. | 1978 m. sausio 16 d. |
| Donatas Kazlauskas | 1978 m. sausio 17 d. | 1987 m. gegužės 11 d. |
| Henrikas Dudėnas | 1987 m. gegužės 12 d. | 1988 m. gruodžio 26 d. |
| Antanas Skaistutis Glemža | 1988 m. gruodžio 28 d. | 1989 m. kovo 5 d. |
| Eugenijus Arvydas Janulaitis | 1989 m. kovo 6 d. | 1992 m. vasario 13 d. |
| Vladas Algirdas Bumelis | 1992 m. vasario 14 d. | 1996 m. liepos 15 d. |
| Algimantas Antanas Pauliukonis | 1996 m. liepos 16 d. | 2007 m. birželio 26 d. |
| Kęstutis Sasnauskas | 2007 m. birželio 27 d. | 2017 m. spalio 22 d. |
| Saulius Klimašauskas | 2017 m. spalio 23 d. |
