Taikinių vilkikas

Taikinių vilkikas (angl. target tug) – lėktuvas, buksyruojantis ore velkamąjį oro taikinį (angl. drogue), kuris naudojamas treniruojantis šaudyti lėktuvo kulkosvaidžiais ar patrankomis, raketomis arba oro gynybos ginklais (zenitiniais kulkosvaidžiais, patrankomis). Taikinių vilkikai dažniausiai yra perdirbti transportiniai ar bendros paskirties lėktuvai, o neretai ir pasenę koviniai lėktuvai. Yra ir specialiai sukonstruotų šios paskirties lėktuvų, pvz., Antrojo pasaulinio karo laikų D. Britanijos „Miles Martinet“.

Taikinių vilkikai, pvz., šis „de Havilland Vampire“, yra dažomi labai ryškiomis spalvomis, kad būtų lengvai atskiriami nuo taikinių, kuriuos buksyruoja.

Istorija

Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metais taikinių vilkikai priklausė oro pajėgoms, kurios juos ir naudojo. Paprastai tai būdavo modifikuoti lėktuvai, kurie pasirodė netinkami kautynėms, buvo pasenę ar kitaip netiko savo numatytai funkcijai. Veikdami kaip taikinių vilkikai tokie lėktuvai vilkdavo ilgą lyną, dažnai ilgesnį nei kilometro ilgio, kurio gale būdavo audeklinė rankovė. Besitreniruojantys (ar egzaminuojami) naikintuvų pilotai ar kitų lėktuvų oro šauliai šaudydavo į tokius oro taikinius, dažnai naudodami kulkas su dažais, kad matytųsi pataikymo vietos ir kieno šaudyta.

Lėktuvą perdirbant į taikinių vilkiką, būdavo įrengiama vieta taikinio operatoriui ir gervė, paprastai varoma oro srauto, kuri suvyniodavo lyną prieš lėktuvui nusileidžiant. Patį oro taikinį grįžtantis ir aerodromą vilkikas paprastai numesdavo numatytoje vietoje, kur jį būdavo lengva rasti ir paimti.

Kompanijos „Svensk Flygtjanst“ taikinio vilkikas „Fairey Firefly TT.1“ Mančesterio oro uoste 1955 m.

Tokius taikinių vilkikus naudojo ir po Antrojo pasaulinio karo. Daug šalių perėjo prie kitokios sistemos, kur civilinės kompanijos pirkdavo buvusius karinius lėktuvus, juos perdirbdavo į taikinių vilkikus ir teikdavo taikinių vilkimo paslaugas karo aviacijos daliniams. VFR kompanija „Deutsche-Luftfahrt Beratungsdienst“ ir Švedijos „Svensk Flygtjänst AB“ buvo dvi pokario metais žinomos šios srities kompanijos, naudojusios lėktuvus „Hawker Sea Fury“, „Fairey Firefly“ ir „Douglas Skyraider“. Tačiau daugelio šalių oro pajėgos pačios tvarkė savo taikinių vilkikus.

Vėliau civilinių kompanijų veikla šioje srityje išplito visame pasaulyje. XX a. 7–8-ajame dešimtmečiais daug kompanijų įsikūrė veikti būtent šioje srityje. Paprastai naudodavo buvusius karinius lėktuvus. Pvz., Australijos kompanija „Illawarra Flying Services“ nuo 1960 m. iki 8-tojo dešimtmečio pabaigos naudojo du buvusius Australijos oro pajėgų lėktuvus „CAC Mustang“..

Kompanija „Flight Systems Inc.“ pradėjo veiklą Mohavėje (Kalifornija) su reaktyviniais „Canadair Sabre“, perdirbtais į bepiločius raketų taikinius QF-86E. Pirmas jų bepilotis skrydis įvyko 1975 m. balandį. Vėliau ši kompanija lėktuvus „Sabre“ naudojo ir kaip taikinių vilkikus.. Vėliau kompaniją „Flight Systems Inc.“ nupirko „Tracor“. Ši kompanija buvo vėliau perorganizuota į „BAE Systems Flight Systems“, kuri toliau veikia šioje srityje, naudodama „Douglas Skyhawks“.

Daugelis senų lėktuvų išliko tik dėl to, kad buvo naudojami kaip taikinių vilkikai. Atėjus senų karo lėktuvų kolekcionavimo madai, daug buvusių taikinių vilkikų restauruojami iki pradinės konstrukcijos ir demonstruojami karo aviacijos muziejuose, aviacijos parodose bei šventėse.

„Dassault Falcon 20“, perdirbtas į taikinių vilkiką.

Paskutiniais metais vis daugiau šalių oro pajėgos kreipiasi į civilines kompanijas taikinių vilkimo paslaugų. Šioje srityje veikiančios kompanijos dabar dažniausiai naudoja perdirbtus verslo klasės reaktyvinius keleivinius lėktuvus, o ne buvusius karinius. Prie verslo klasės lėktuvų pereita dėl dviejų priežasčių. Daugelyje šalių sunku užregistruoti buvusį karinį lėktuvą kaip civilinį, be to, verslo klasės lėktuvų eksploatacija pigesnė.

2007 m. taikinių vilkimo paslaugas teikė „FR Aviation Services Ltd.“ (JK) ir susijusios kompanijos „AVdef“ (Prancūzijoje) ir „Falcon Special Air Services“ (Malaizijoje), šios kompanijos naudoja „Dassault Falcon 20“. Kompanija „Pel-Air“ (Australija) naudoja „Gates Learjet“, o „EIS Aircraft Gmbh“ (Vokietija) naudoja „Pilatus PC-9“.

Taikinių vilkimas yra gana rizikingas. Pvz., 1994 m. rugsėjo 17 d. kompanijos „Golden Eagle Aviation“ lėktuvas „Learjet 35A“ buvo atsitiktinai numuštas Taivano karo laivyno laivo šaudymo zenitinėmis raketomis mokymų metu..