Tėve mūsų (gr. Πάτερ Ημών, lot. Pater noster; arba Viešpaties malda, gr. Κυριακή προσευχή) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda. Ji užrašyta Biblijos Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą, 6 skyriuje, nuo 9 iki 13 eilutės[1] bei Evangelijos pagal Luką 11 skyriuje, nuo 2 iki 4 eilutės[2].

1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka

Pagal Mato evangeliją, Jėzus Kristus šią maldą pateikė kaip pavyzdį, kuriuo turime sekti („Melskitės taip…“), pagal Luko – kaip pačią maldą („Kai meldžiatės, sakykite…“). Šią maldą yra kalbėjęs ir Kristus, kurios jis išmokė savo mokinius būtent taip kreiptis į Dievą Tėvą.

Originalus tekstas redaguoti

Originalus maldos tekstas[3][4] yra graikų kalba (Mt 6,9-13).

Πάτερ ἡμῶν ὁ ἐν τοῖς οὐρανοῖς
ἁγιασθήτω τὸ ὄνομά σου·
ἐλθέτω ἡ βασιλεία σου·
γενηθήτω τὸ θέλημά σου,
ὡς ἐν οὐρανῷ καὶ ἐπὶ τῆς γῆς·
τὸν ἄρτον ἡμῶν τὸν ἐπιούσιον δὸς ἡμῖν σήμερον·
καὶ ἄφες ἡμῖν τὰ ὀφειλήματα ἡμῶν,
ὡς καὶ ἡμεῖς ἀφίεμεν τοῖς ὀφειλέταις ἡμῶν·
καὶ μὴ εἰσενέγκῃς ἡμᾶς εἰς πειρασμόν,
ἀλλὰ ῥῦσαι ἡμᾶς ἀπὸ τοῦ πονηροῦ.
[ Ὅτι σοῦ ἐστιν ἡ βασιλεία καὶ ἡ δύναμις καὶ ἡ δόξα εἰς τοὺς αἰῶνας· ἀμήν. ]

Lotyniškas vertimas redaguoti

Grigališkoji giesmė – Pater noster.

Aprobuota „Tėve mūsų“ malda lotynų kalba skamba taip:

Pater noster, qui es in caelis
sanctificetur nomen tuum;
Adveniat regnum tuum.
Fiat voluntas tua
sicut in caelo et in terra
Panem nostrum quotidianum da nobis hodie.
Et dimitte nobis debita nostra,
sicut et nos dimittimus debitoribus nostris.
Et ne nos inducas in tentationem;
sed libera nos a malo.
Amen.

Lietuviški vertimai redaguoti

 
Tėve mūsų lenkų, heruliečių, latvių, prūsų, žemaičių, lietuvių ir lužiečių kalbomis. Palyginimas Joachimo Lelevelio 1853 m. išleistoje knygoje Slavų kraštų tautos

Katalikiškas maldos teksto vertimas:

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti
bet gelbėk mus nuo pikto. Amen

Ortodoksų maldos teksto vertimas:

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir nevesk mūsų į pagundą
bet gelbėk mus nuo pikto. Amen

Tradiciškai ortodoksų kunigas prieš „amen“ prideda: „nes tavo yra karalystė ir galybė, ir garbė per amžius. Amen“. Šis tekstas prieš „amen“ randamas Naujojo Testamento rankraščiuose[5].

Šios maldos teksto vertimo sprendimai priklausė ir nuo konkrečiu laikmečiu vartotos kalbos, ir nuo vertimo tikslo[6].

Katalikiška maldos interpretacija redaguoti

  • Tėve. Krikščionybėje Dievas Tėvas suvokimas kaip artimas asmuo, krikščionis – ne tik savo Viešpaties (taip pat pono) tarnas, bet ir Dievo vaikas.
  • Mūsų – vartojama daugiskaita, kadangi besimeldžiantis kreipiasi ne tik į savo, bet ir visos žmonijos Tėvą.
  • Kuris esi danguje – Tas, kuris yra Danguje ir amžinai egzistuoja. Dievas – nežemiškas, nepasiekiamas, neišmatuojamas ir begalinis.
  • Teesie šventas tavo vardastebūnie garbinamas. Šia fraze pabrėžiamas ne Dievo vardo šventumas, o tai, kad Viešpats turi būti garbinamas, šlovinamas. Tai kartu ir aliuzija į Šventą Raštą, kuriame kalbama apie angelus bei arkangelus, kurie kartu su cherubinų bei serafimų chorais garbina Dievą žodžiais giedodami „Šventas, šventas, šventas…“ (plačiau žr. Sanctus).
  • Teateinie tavo karalystė – antrojo Kristaus atėjimo laukimas ir kartu kvietimas, kuris sietinas ir su Pasaulio pabaigos, Paskutiniojo teismo diena.
  • Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje – prašoma, kad Viešpaties valia įsivyrautų žemėje (lygiai taip kaip ir yra Danguje). Žmogus, turįs laisvą valią, save skatina veikti pagal Dievo valią.
  • Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – to, kas reikalinga tik šiam momentui (šiandien). Nereikia rūpintis ateitimi, kaupiant žemiškus turtus, kadangi krikščionio gyvenimas turėtų būti nukreiptas visai kita linkme. Viešpaties maldoje tikintis žmogus teigia sutinkąs, jog Dievo planai išsipildytų tiek Žemėje, tiek ir už jos ribų. Jis prašo Dievo fizinės galimybės gyventi.
  • Ir atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams – besimeldžiantis prašo sąlyginio savo kaltės atleidimo (atleisti kaltes tiek ir tokiu laipsniu, kokiu tikintysis atleidžiam jam kitų padarytas skriaudas).
  • ir neleisk mūsų gundyti – atsižvelgiant į anksčiau minimus dalykus, prašoma apsaugoti nuo žemiškųjų vertybių sureikšminimo žmogaus gyvenime, nutolstant nuo Dieviškosios valios vykdymo ir kreipiant dėmesį į amžinąsias vertybes.
  • bet gelbėk mus nuo pikto – turima omenyje piktoji dvasia (Šėtonas), priešinga būtybė Dievui. Tikima, kad Dievo valios vykdymas padės išvengti neigiamos velnio įtakos net jei ir bus patenkama į pagundos situaciją.
  • Amenhebrajų kalba reiškia „Tikra tiesa“. Reiškia išsipildymo troškimą, tikėjimą (maldos) žodžių galia, išsakytų žodžių, teiginių patvirtinimą, afirmavimą.

Ortodoksiška maldos interpretacija redaguoti

Pasak Ortodoksų Bažnyčios aiškinimo, maldą sudaro kreipinys, 7 prašymai ir pagerbiamasis žodis.[7]

  • Tėve mūsų, kuris esi danguje! - šiais žodžiais kreipiamasi į Dievą ir pavadinant jį Dangiškuoju Tėvu kviečiame išklausyti mūsų prašymus. Sakydami „danguje“ besimeldžiantieji turi omenyje ne fizinį dangų, esantį virš mūsų, o dvasinį dangų, sukurtą Pirmą kūrimo dieną.
  • 1. Teesie šventas tavo vardas – prašome padėti mums gyventi teisingai, šventai ir taip savo darbais šlovinti Dievo vardą.
  • 2. Teateinie tavo karalystė – kad ir čia, Žemėje, galėtume gyventi Dangaus karalystėje, kuri yra tiesa, meilė ir ramybė. Prašoma, kad Dievas karaliautų ir valdytų mus, taptų mūsų karaliumi.
  • 3. Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje – Dievo valia iškeliama virš žmogaus valios; prašoma, kad įsivyrautų Dievo valia ir žmonės jam tarnautų kaip angelai, t. y. būtybės, kurios praktiškai neturi savo valios, nes jų valia sutampa su Dievo valia. Tik Dievas žino kas yra gerai žmogui.
  • 4. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – sąvoka „duona“ čia apima viską, kas reikalinga egzistencijai: maistą, drabužius, būstą, o taip ir Kristaus Kūnas ir Kraujas, kurie yra Gyvenimo medžio vaisiai ir suteikia amžinąjį gyvenimą; be jo nėra išsigelbėjimo. Šiuo prašymu prašome ne prabangos ar turtų, o tik to, kas yra būtina egzistavimui.
  • 5. Ir atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams – graikiškas žodis ὀφειλέταις turi reikšmę ir „skolininkams“. Dievas mums suteikė galią ir galimybę daryti gerus darbus, o mes ją naudojame blogiems, todėl tampame jo „skolininkais“. Neatleisdami „skolų“ savo skolininkams, negalime to tikėtis ir iš Dievo. Tačiau mes, su Dievo pagalba, mes įgyjame stiprybes atleisti tas kaltes.
  • 6. ir nevesk (gr. μὴ εἰσενέγκῃς) mūsų į pagundą – prašome padėti įveikti pagundas, kurias gali sukelti kokie nors dalykai, tiek materialūs, tiek nematerialūs. Pagundai atsispirti reikia stiprybės, kurią gali suteikti Dievas.
  • 7. bet gelbėk mus nuo pikto – prašome dviejų dalykų: apsaugoti nuo visokio žemiškojo blogio ir nuo to, kuris yra jo šaltinis - Piktosios Dvasios, Šėtono.
  • nes tavo yra karalystė ir galybė, ir garbė per amžius. Amen - pagerbiamas Viešpats ir patvirtinama, jog tai, kas sakoma, yra tikra tiesa.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Mt 6, 9-13. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  2. Lk 11, 2-4. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  3. Πάτερ ἡμῶν, ὁ ἐν τοῖς οὐρανοῖς. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  4. Matthew 6:9 Greek Study Bible (Apostolic / Interlinear)
  5. Pastaba randama Mt 6,9 Naujojo Testamento Lietuvos Biblijos Draugijos 1998 metų redakcijoje.
  6. Č. Kavaliausko, A. Jurėno, J. Skvirecko bei pažodinio vertimų palyginimas.
  7. http://www.magister.msk.ru/library/bible/zb/zb028.htm Archyvuota kopija 2012-05-07 iš Wayback Machine projekto.