Sylva Koscina
| Sylva Koscina | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Silvija Košćina |
| Gimė | 1933 m. rugpjūčio 22 d. Splitas, Jugoslavija |
| Mirė | 1994 m. gruodžio 26 d. (61 metai) Roma, Italija |
| Šalis | .svg){kind=small} Jugoslavija Italija
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Danica („Neretvos mūšos“, 1969 m.) | |
| Apdovanojimai | |
| Laurel apdovanojimas (nominacija) (1967 m.) | |
Silva Koščina (Sylva Koscina, 1933 m. rugpjūčio 22 d. – 1994 m. gruodžio 26 d.) buvo Italijos kino aktorė.
Biografija redaguoti
Koščina gimė Dalmatijos mieste Splite, tuo metu priklausiusiame Jugoslavijai (dabar – Kroatijai). Jos tėvas buvo graikas, o motina – lenkė. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paauglė Silva išvyko į Italiją su seserimi, kuri buvo ištekėjusi už italo ir įgijusi šios šalies pilietybę.
Karui pasibaigus, ji liko Italijoje ir įstojo į Neapolio universitetą studijuoti fizikos.[1]
Kurį laiką dirbusi modeliu, 1952 m. ji išrinkta dviračių lenktynių „Tour of Italy“ „Miss Di Tappa“ ir susidomėjo kinu, nors pirmieji bandymai buvo nesėkmingi. Sėkmė ją aplankė 1958 m., jai suvaidinus juostoje „Heraklis“, o po 2 metų – jos tęsinyje.
Savo kino karjeros metu Silva filmavosi daugiausia Italijoje, pačių įvairiausių žanrų filmuose. Septintojo dešimtmečio pabaigoje ji išmėgino jėgas Holivude, tačiau didesnio pasisekimo nesulaukė ir grįžo į Italiją. 1969 m. ji suvaidino Jugoslavijoje sukurtame kariniame epe „Neretvos mūšis“.
Nuo 1960 m. ji gyveno su kino kompanijos „Minerva Films“ prodiuseriu Raimondo Castelli, tačiau šio buvusi žmona nenorėjo duoti sutikimo išsiskirti. Jiedu susituokė 1967 m. Meksikoje, tačiau Italijoje ši santuoka oficialiai nebuvo pripažįstama. Vis dėlto 1971 m. ji taip pat iširo.
Aktorė mirė Romoje, būdama 61 nuo krūties vėžio.[1]
Dalinė filmografija redaguoti
- „Jeruzalės išvadavimas“ (1957)
- „Eismo reguliuotojas“ (1960)
- „Nusikaltimas“ (1960)
- „Trumpiausia diena“ (1962)
- „Džesika“ (1962)
- „Merginų butas“ (1963)
- „Per karšta birželiui“ (1964)
- „Pakalbėkime apie moteris“ (1964)
- „Made in Italy“ (1965)
- „Ginklai diktatoriui“ (1965)
- „Keturios karalienės tūzui“ (1966)
- „Pavojingesnės už vyrus“ (1967)
- „Slaptasis Hario Frigo karas“ (1968)
- „Protagonistai“ (1968)
- „Mūšis dėl Romos“ (1968–1969)
- „Neretvos mūšis“ (1969)
- „Markizas de Sadas.Žiustina“ (1969)
- „Vedo nudo“ (1969)
- „Balandis neturi pakilti“ (1970)
- „Širšių lizdas“ (1970)
- „Homo Eroticus“ (1971)
- „Išdavystės istorija“ (1971)
- „Septyni geltono šilko šaliai“ (1972)
- „Žmogaus medžioklė“ (1972)
- „Turtingiems sekasi“ (1972)
- „Seksualinio maniako išpažintis policijos viršininkui“ (1972)
- „32-o numerio batų pora“ (1972)
- „Sekmadienio meilužiai“ (1980)
- „Tūzas“ (1981)
- „Rimini Rimini“ (1987)
- „Rikis ir Baraba“ (1992)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Obituaries“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-06-02.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|3=(pagalba)
