Svyla
Svyla ties Guntauninkais
Svyla ties Guntauninkais
Ilgis 60,8[1] km
Baseino plotas 169,8 km²
Vidutinis debitas 1,38 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Birvėta
Šalys Baltarusijos vėliava Baltarusija, Lietuvos vėliava Lietuva

Svyla (bltr. Свіла) – upė Baltarusijoje ir Lietuvoje (Švenčionių ir Ignalinos raj.); Birvėtos dešinysis intakas (Dysnos baseinas). Prasideda Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, 8 km į rytus nuo Švenčionių. Teka šiaurės, šiaurės rytų kryptimi, pirmuosius 11 km per Baltarusiją, toliau – per Lietuvą. Įteka į Birvėtą 24 km nuo jo žiočių, 2,5 km į pietryčius nuo Tverečiaus, ties Pečiurkomis.[2]

Intakai:

  • dešinieji – Skaistupis;
  • kairieji – Gilūta, Šakelėlė.
Svyla ties Katinautiške
Svyla ties matavimo stotimi Guntauninkuose

Upės vaga labai vingiuota. Vidutinis nuolydis Lietuvoje – 113 cm/km. Ties Guntauninkais (9 km nuo žiočių) yra vandens matavimo stotis[3]. Ties ja upės vidutinis debitas yra 0,75 m³/s, didžiausias 19 m³/s, mažiausias 0,014 m³/s.[4]

Didesnės gyvenvietės prie Svylos (visos Lietuvoje): Milkūnai, Švalkūniškė, Rakauskai, Stajėtiškis, Svylionys, Užupis, Gilūtos, Svylė, Guntauninkai, Senoji Katinautiškė, Bobėnai.

Etimologija

redaguoti

Upėvardis siejamas su žodžiu svilti („degti be liepsnos, skrusti“): šis kilęs iš ide. *su̯el- „rusenti, svilti“. Matyt, pirminė žodžio reikšmė buvo susijusi su šiluma.[5]

Šaltiniai

redaguoti
  1. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=2b2010df-f129-4b52-b1e7-6f977a40fbd6
  2. Svyla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php Archyvuota kopija 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
  4. Svyla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 143
  5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 323