Svyla
- Kitos reikšmės – Svyla (reikšmės).
Svyla | |
---|---|
Svyla ties Guntauninkais
| |
Ilgis | 60,8[1] km |
Baseino plotas | 169,8 km² |
Vidutinis debitas | 1,38 m³/s |
Ištakos | Baltarusija |
Žiotys | Birvėta |
Šalys | Baltarusija, Lietuva |
Svyla (bltr. Свіла) – upė Baltarusijoje ir Lietuvoje (Švenčionių ir Ignalinos raj.); Birvėtos dešinysis intakas (Dysnos baseinas). Prasideda Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, 8 km į rytus nuo Švenčionių. Teka šiaurės, šiaurės rytų kryptimi, pirmuosius 11 km per Baltarusiją, toliau – per Lietuvą. Įteka į Birvėtą 24 km nuo jo žiočių, 2,5 km į pietryčius nuo Tverečiaus, ties Pečiurkomis.[2]
Intakai:
- dešinieji – Skaistupis;
- kairieji – Gilūta, Šakelėlė.
Upės vaga labai vingiuota. Vidutinis nuolydis Lietuvoje – 113 cm/km. Ties Guntauninkais (9 km nuo žiočių) yra vandens matavimo stotis[3]. Ties ja upės vidutinis debitas yra 0,75 m³/s, didžiausias 19 m³/s, mažiausias 0,014 m³/s.[4]
Didesnės gyvenvietės prie Svylos (visos Lietuvoje): Milkūnai, Švalkūniškė, Rakauskai, Stajėtiškis, Svylionys, Užupis, Gilūtos, Svylė, Guntauninkai, Senoji Katinautiškė, Bobėnai.
Etimologija
redaguotiUpėvardis siejamas su žodžiu svilti („degti be liepsnos, skrusti“): šis kilęs iš ide. *su̯el- „rusenti, svilti“. Matyt, pirminė žodžio reikšmė buvo susijusi su šiluma.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=2b2010df-f129-4b52-b1e7-6f977a40fbd6
- ↑ Svyla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php Archyvuota kopija 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Svyla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 143
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 323