Sviestinė arbata, arba po cha (tibet. བོད་ཇ་ ) – gėrimas, gaminamas iš arbatmedžio lapų, jako pieno sviesto ir druskos. Populiariausias Tibete, Butane ir pietvakarių Kinijoje.

Tibeto vienuolis gamina sviestinę arbatą.

Istorija redaguoti

Pagal turimus istorinius duomenis, ši arbata Tibete pradėta naudoti dar prieš X a. Maždaug nuo XIII a. ji jau buvo išplitusi visame Tibete. Kraštą pradėjus valdyti Dalai Lamoms, sviestinė arbata tapo valdžios monopoliu. Šiais laikais ją gaminti ir pardavinėti jau oficialiai leidžiama visiems, tačiau pagrindinė prekiautoja vis dar yra vyriausybė.

Paruošimas redaguoti

Tradiciškai arbata ruošiama verdant arbatmedžio lapus maždaug pusę dienos, kol vanduo tampa tamsiai rudas. Tuomet jis nukošiamas ir supilamas į cilindrus su šviežiu jako sviestu bei druska, sukratomas. Gautas tiršto aliejaus konsistencijos skystis patiekiamas mediniuose dubenėliuose, arbatos puodeliuose arba stiklinėse.

Yra įvairių šio paruošimo būdo variacijų. Kartais naudojama ir šiek tiek sodos.

Naudojimas redaguoti

Sviestinė arbata yra labai paplitusi Tibete. Tradiciškai ji yra geriama kiekvieną rytą prieš darbą, ja vaišinami svečiai ir pan., taip pat ji geriama kaip kasdieninis gėrimas. Paplitusi ir tarp klajoklių. Ji yra labai kaloringa, suteikia energijos, sviesto riebalai saugo lūpas nuo sudžiūvimo.

Pagal paprotį arbata geriama retais dideliais gurkšniais, ir po kiekvieno gurkšnio šeimininkas svečiams vėl pripildo puodelį. Taip svečiai arbatos niekada neišgeria iki dugno, indas nuolat būna pilnas. Priimta, kad iki dugno svečias arbatą išgeria tik prieš išeidamas.

Taip pat sviestinė arbata naudojama kaip padažas kartu su tibetietišku valgiu – tsampa.

Šiuo metu pardavinėjamas ir arbatos koncentratas. Jis atskiedžiamas vandeniu ir sumaišomas su sviestu bei druska prieš pat vartojimą specialioje medinėje maišyklėje.

Nuorodos ir šaltiniai redaguoti